Archive for the ‘Šalčininkai’ tag
Panaikinus apskritis: savivaldybei ar ministerijai?
Juk žinote – apskritys naikinamos. Klausimas – ar savivaldybės, ar ministerijos pavaldume bus įstaigos ir institucijos buvusios apskrities pavaldume.
Švietimas. Šiandien paskambinęs į ministeriją sužinojau, kad visose savivaldybėse švietimo įstaigos perduodamos savivaldybės pavaldumui. Pamiršau paminėt. Visos, išskyrus Šalčininkų ir Vilniaus rajono įstaigas.
Šalčininkų ir Vilniaus rajonų švietimo įstaigos (visos išskyrus Šalčininkų spec. mokyklą) bus pavaldžios tiesiogiai Švietimo ir mokslo ministerijai. Suprantu rajonų situacijos specifiškumą, tačiau ar dėl to turi būti kuriamos išskirtinės valdymo formos? Juk tai reiškia, kad apskrities įstaigų koordinavimui ministerija turės kurti specialų padalinį. Ir visa tai, kad “lenkai neskriaustų lietuvių”…
Sisteminis “bulšitas” kažkoks čia. Ar klystu?
Pavardės ir gatvių pavadinimai lenkų kalba
Viešoje erdvėje nuolat politizuojami lietuvių ir lenkų tautybės žmonių, kartais – net Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Keliama daugybė klausimų, tačiau keletas jų – pamatiniai ir man rodos privalomi spręsti nedelsiant. Kalbu, žinoma, pirmiausia apie pavardes ir gatvių pavadinimus. Ir čia pirmiausia, manau, reikia nagrinėti ne teisinę bazę, o principą, kurio siekiame ir kuris turi būti atspindėtas teisinėje sistemoje.
Pavardžių rašymas. Kyla klausimas ar pavardė nėra mano nuosavybė. Man rodos, kad yra būtent taip – ir niekas man negali liepti ją pasikeisti, jos atimti. Ir kalba eina net ne apie specifinius simbolius, o elementarių lotyniškų raidžių ar jų junginių vartojimą, pavyzdžiui “cz”, “w”. Klausiu paprasto dalyko – jei būtų leista pase (ne kažkokiame 27 puslapyje, o ten kur rašomos žmonių pavardės) naudoti šiuos simbolius – ar kas nors nuo to nukentėtų? Ar jau šitoje vietoje atsiranda “grėsmė nacionaliniam saugumui?” Manau, kad neatsiranda.
Gatvių pavadinimai. Žemiau pateikiu keletą nuotraukų – jos darytos 2008 metais Lenkijoje. Ir šioje vietoje man kyla kitas klausimas. Kam trukdo gatvių lentelės lenkų kalba? Jums trukdo? Man irgi ne. O jeigu žmogus nugyvenęs visą savo gyvenimą ir kita kalba neskaito – nejaugi reikia jas nukabinti? Pasižiūrėkime plačiau nei rašo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos sisteminė konvencija. Man pavyzdžiui patiktų jei Trakuose būtų lentelės su Karaimų kalba pavadintais gatvių pavadinimais. Kur dauguma gyventojų rusai (jei jiems to reikia) – pavadinimai ir rusų kalba. O ten kur dauguma lenkų (jei yra vietos bendruomenės poreikis) – lenkų kalba. Ir, nepykit, nematau tame NIEKO blogo.
Kita pusė. Žinoma, yra ir antroji medalio pusė. Bet tai ne lenkų tautybės LR piliečiai. Tai siauras ratas politikierių, kurie tik ir naudojasi, kad “yra skriaudžiami”. Situacija esanti šiandien labai paranki Lenkų rinkimų akcijai. Dažnai išgirstu frazių “lietuviai skriaudžiami” ir panašių. Šiuo metu aktyviai domiuosi situacija švietimo įstaigose (nes nuolat girdžiu, kad mokyklos, kuriose pagrindinė kalba lietuvių, yra diskriminuojamos). Gal kas žino realių pavyzdžių? Bendruomeniškumui parodyti kviečiu atsidaryti nuorodą, kurioje aprašytas Užgavenių šventimas Šalčininkuose. Buvau. Ir daugiau lietuvių buvo. Buvo ir socialdemokratų. Ir kažkaip jokio diskriminavimo, skriaudimo ar neintegralumo nepastebėjau. Net sveikinasi lietuviškai.
Dažnai susidaro įspūdis, kad tiesiog šis “lietuvių lenkų karas” yra naudingas kažkam. Bet tikrai ne lietuviams ir lenkams gyvenantiems Šalčininkuose. Kažkas šneka ir kiršina “iš Vilniaus”, o jiems gyvent kartu.
Nuotraukos iš Punsko ir Seinų (Lenkija). Nuotraukose pateikiu keletą pavyzdžių kaip pavadinimai rašomi Lenkijos miesteliuose Punske ir Seinuose, kur dauguma gyventojų yra lietuvių tautybės.
.
Naujas požiūris. Naujos galimybės.
Nerašiau kelias savaites. Nemanau, kad verta rašyti dėl rašymo, o įdomių minčių kuriomis norėčiau pasidalinti nekilo.
Praėjusią savaitę J. Paleckis lankėsi Varėnos rajone. Rajono skyriaus pirmininkas gyvena Vilniuje, tad labai panaši situacija į šiandieninę Šalčininkuose. Po vizito Justas pasakė, kad dabar patikėjo, kad skyriui gali vadovauti žmogus gyvenantis Vilniuje. Palaikė mano apsisprendimą dirbti Šalčininkuose.
Vakar vyko LSDP Šalčininkų skyriaus visuotinis susirinkimas. Nustebino didelis partiečių aktyvumas. Lygiai 16 val. turėjome kvorumą ir pradėjome posėdį. Jo metu tapau pirmininko pavaduotoju, o vėliau vykusiame skyriaus tarybos posėdyje – laikinai einančiu pirmininko pareigas. Daug minčių ir idėjų. Rinkiminių pažadų vykdymas. Gatvių pavadinimai lenkų kalba. Pavardės pase gimtąja kalba. Apskričių reforma. Mokyklų reorganizavimas. Savivaldybės biudžetas. Jaunimo veikla. Regioninė žiniasklaida (beje – praėjusią savaitę vykdžiau apklausą išsiaiškinti tokios svetainės poreikiui; klausimas aktualus, tad veiksime ir toliau). Ir dar daug daug visokių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Dėl to ir sutarėm. Gana kalbų – reikia dirbti.
O šią savaitę su kolegomis iš Lietuvos savivaldybių socialdemokratų sąjungos parengėme veiklų planą, skirtą ateinantiems savivaldos rinkimams. Pavadinome jį KAIRIŲJŲ RINKIMAI: NAUJAS POŽIŪRIS. NAUJOS GALIMYBĖS. Pavadinimas atspindi dabartinę jauseną – todėl paminėjau. Vyksta transformacija: kiekviename iš mūsų, partijoje, visuomenėje. Ir neklauskit kodėl einu į šitą “purviną” reikalą. Geriau prisijunkit ir veikime kartu.
Daug minčių galvoje. Būtinai pasidalinsiu jomis kituose įrašuose.
Politinė savaitė
Praėjusią savaitę buvo daug įvairių politinių įvykių partijos viduje. Visą savaitę partijos Vilniaus skyrius aktyviai ruošėsi savivaldos rinkimams – buvo daug diskusijų dėl kandidatų parinkimo ir reitingavimo tvarkos. Džiugu, kad sarašuose numatyta keletas svarbių taisyklių: ne mažiau nei 40 procentų vienos lyties atstovų kiekviename 5-tuke ir kita – po vieną jaunimo sąjungos deleguotą asmenį kiekviename dešimtuke. Tiesa, kovų dėl jaunimo pozicijų buvo daug, bet galiausiai pasiekėme savo.
Įdomu kas “ves” sąrašą šiuose rinkimuose? Ar dabartinis partijos skyriaus pirmininkas bus pirmuoju numeriu? Vis pasigirsta kalbų, kad sąrašą turėtų “vesti” nebūtinai partijos narys. Tai galėtų būti koks nors žymus žmogus.
Ketvirtadienį po LSDP Vilniaus miesto skyriaus tarybos parašiau prašymą pereiti į kitą skyrių. Penktadienį buvau patvirtintas LSDP Šalčininkų skyriaus nariu. Vykusiame posėdyje nusprendėme kada vyks visuotinis skyriaus susirinkimas, aptarėme svarbiausius darbus. Šeštadienį vyko partijos Taryba, viešųjų ryšių koordinatorių mokymai ir LSDJS dvidešimtmečio minėjimas. Daug gražių akimirkų ir bičiulių iš visos Lietuvos.
Šią savaitę reikia pagaliau prisėsti prie mano blog’o išdėstymo, apipavidalinimo. Gal turit minčių ką ir kaip reikėtų keisti?
Šalčininkai. Atėjo metas evakuotis iš kaimų. Tik kur?
2010-01-18 Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. DĮV – 67 buvo patvirtintas naujasis gatvių rajono miestuose ir gyvenvietėse apšvietimo grafikas.
Deja, gerų naujienų šiandien nebus – supratau perskaitęs.
Atlikus labai nedidelę analizę nesunku pastebėti, kad iš 67 išvardintų gyvenviečių daugiau nei 80 procentų gyvenviečių (53 gyvenvietėse) – gatvėse apšvietimo įjungti iki šių metų kovo 1 dienos nenumatyta iš viso.
Žinoma, apšvietimas visuose seniūnijų centruose įjungtas, tačiau gyvenimas juk vyksta ne tik pagrindinėse gyvenvietėse. Pavyzdžiui mokiniai eina į mokyklas ne tik seniūnijų centruose, o ir Čiužiakampiuose ar Tabariškėse. Dirbantys žmonės į darbą vyksta iš įvairių gyvenviečių. Senjorai, norintys nueiti iki parduotuvės ar pas netoliese esantį kaimyną turėtų tai daryti nepriklausomai nuo to ar gyvena Turgeliuose ar Skynimuose (kuriuos paminėjau ne šiaip sau).
Mieli savivaldybės administracijos darbuotojai, tarybos nariai – kada paskutinį kartą buvote Skynimų kaime? Ar Jūs matėte kaip ten gyvena žmonės? Ar tikrai moralu išjungti jiems gatvių apšvietimą? O kaip vaikai gyvenantys ten?
Dažnai išgirstame apie vidinę migraciją – kai iš mažesnių gyvenviečių jaunimas “bėga” į didesnius miestus. Bet ar tai vidinė migracija ar priverstinis valdžios vykdomas DEPORTAVIMAS – manau galėtume pasiginčyti.
Deja, praktika kitose savivaldybėse Lietuvoje – panaši. Dalies gatvių apšvietimas ribojamas, įjungiama kas antra, kas trečia lempa. O pavyzdžiui kaimyninėje Latvijoje – Rygos miesto meras šiandien išsakė griežtą poziciją, kad taupyti apšvietimo ir gyventojų saugumo sąskaita nesiruošiama.
Yra ir daugiau argumentų kodėl taupyti nederėtų. Dėl ekonominio nuosmukio šalyje žmonių pajamos yra smukusios. Policijos duomenimis daugiau nei pusė nusikaltimų vyksta tamsiuoju paros metu. Day.lt tinklapio duomenimis šiandien saulė teka – 8:31, o leidžiasi – 16:31. Šie laikai puikiai parodo, kad vaikai į mokyklą eina kai dar tamsu, o grįžtant iš darbo saulės nebesimato taipogi.
Iš vienos pusės Savivaldybė deklaruoja apie siekį rajoną padaryti konkurencingesniu, patrauklesniu ir stipresniu. Iš kitos gi – atjungiame šviesą, tiesiog nurašydami žmones, kurie be visa ko dar ir moka mokesčius. Maži miesteliai tuštėja, vidutinis rajono gyventojų amžius auga.
Tai visgi – vidine migracija ar priverstiniu deportavimu vadinsime dabartinės valdžios veiksmus? Ir prie ko mus vis tik veda tokie veiksmai? Gal visgi reikėtų ieškoti kitų priemonių.
