Darius Skusevičius

Prasidėjo mano kelionė į Armėniją. Skrendu per Vieną. Dalyvausiu partnerystės plėtojimo projekte, kurio tikslas – tarpkultūrinio supratimo skirtingose šalyse didinimas.  Lėktuve pamačiau keletą matytų veidų – užsienio reikalų ministrą, keletą prezidentūros darbuotojų, vadovybės apsaugos departamento darbuotojus.

Tik prasidėjus skrydžiui pamačiau, kad pirmoje ekonominės klasės eilėje sėdi D. Grybauskaitė. Nustebino. Nustebau, kad Prezidentė skrenda ekonomine klase, nėra jokių “atitvėrimų” nuo kitų keleivių. Visą kelionę ji dirbo su savo komanda, vis mačiau kaip skaitė dokumentus ir su pastabomis grąžindavo savo komandai.

Na įdomiausia buvo – o kas gi bus kai nusileisim? Kažkas pasitiks prie lėktuvo? Pirmiausia bus išlydėta Prezidentės komanda ir tik paskui mes?

Labai nustebau, kad D.G. kartu su komanda įlipo į tą patį autobusą (transportuojantį nuo lėktuvo iki oro uosto), kartu su visais keleiviais ėjo link išėjimo.

Norisi tikėti, kad tai nebuvo tik populistinis žingsnis. Nors net jei ir taip – užskaitau

Kelias dienas viešoje erdvėje sklando gandai apie referendumą. Kas kaip ir kodėl geriausiai turbūt galėtų atsakyti A. Paulauskas. Aplankius Naujosios Sąjungos svetainę, akys užkliuvo už vienos pranešimo dalies:

Naujoji sąjunga siūlo Konstituciją taisyti taip, kad, surinkus 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų dėl Seimo paleidimo, Prezidentė, vykdydama žmonių valią, įgytų teisę paleisti Seimą.

Na, akivaizdu, kad referendumas ir parašų rinkimas – tik pretekstas bendrauti su žmonėmis po visiško fiasko paskutiniuose rinkimuose ir bandymas reabilituotis.

Bet Prezidentė “užkliuvo”, nes šnekama apie ilgalaikius teigiamus pokyčius, o komentuojama, kad tai galės daryti Prezidentė (bet ne Prezidentas).

Nejaugi tikimasi populistiniais pareiškimais pasiekti dar šio Seimo paleidimo?