Archive for the ‘lenkai’ tag
Pamokos iš Baltosios Vokės
Gegužės pradžioje kartu su Seimo nariu A. Sysu lankėmės Baltojoje Vokėje. Išvakarėse pranešėme apie susitikimą gyventojams: bendravome su sutiktais žmonėmis, platinome skelbimus. Veikėme “partizaniškai” ir tai pasiteisino. Netikėjau, bet susitikime su gyventojais susirinkko beveik pilna salė. Bendravome apie visus miestelio gyventojams aktualius klausimus. Tiesa, tą pačią akimirką kai seniūnas sužinojo apie susitikimą mokykloje, kurioje mokoma lenkų kalba, susitikimas buvo atšauktas (ale negalima) – tai irgi realybė.
Išskirčiau keletą pagrindinių minčių iš tos dienos susitikimų:
- “Saviems nereikalingi, lenkams svetimi” – kad lietuviai Šalčininkų rajone yra mažuma – žinome. Kad rajonas gausiai finansuojamas iš Lenkijos organizacijų – irgi. Ir tai nėra blogai. Tai realybė. Tik valstybė galėtų nepalikti rajono likimo valiai.
- Karalius, Sacharukas ir kitos Seimo anomalijos kelia žmonėms pasišlykštėjimą (o Jums ne?). Ir dėl dainininkų nepatinka žmonėms kaip yra. Tik čia vienintelis atsakymas jiems – “už juos statistiškai balsavo kas 6 Lietuvos gyventojas, tad ir šioje salėje yra balsavusių”. Tik nieks neprisipažįsta.
- Žmonėms svarbiausia, kad su jais šnekėtų. Tiesa, Talmont’o sako irgi senai nematė žmonės – o jis juk apygardoje išrinktas.
Ir svarbiausia, kad prieš kitus rinkimus visi vėl šūkaus “čia lenkai, čia nelaimėsi” ir pan.
Mielieji – dirbti reikia, o ne šnekėti. Ir kam nepatinka lenkai tegul nedirba šiame rajone. Labai teisingai vienas bičiulis per susirinkimą praėjusią savaitę pasakė – ne priešgyniauti, o tapti jų problemų sprendėjais yra kiekvieno mūsų užduotis. Tikiu tuo ir palaikau.
Pavardės ir gatvių pavadinimai lenkų kalba
Viešoje erdvėje nuolat politizuojami lietuvių ir lenkų tautybės žmonių, kartais – net Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Keliama daugybė klausimų, tačiau keletas jų – pamatiniai ir man rodos privalomi spręsti nedelsiant. Kalbu, žinoma, pirmiausia apie pavardes ir gatvių pavadinimus. Ir čia pirmiausia, manau, reikia nagrinėti ne teisinę bazę, o principą, kurio siekiame ir kuris turi būti atspindėtas teisinėje sistemoje.
Pavardžių rašymas. Kyla klausimas ar pavardė nėra mano nuosavybė. Man rodos, kad yra būtent taip – ir niekas man negali liepti ją pasikeisti, jos atimti. Ir kalba eina net ne apie specifinius simbolius, o elementarių lotyniškų raidžių ar jų junginių vartojimą, pavyzdžiui “cz”, “w”. Klausiu paprasto dalyko – jei būtų leista pase (ne kažkokiame 27 puslapyje, o ten kur rašomos žmonių pavardės) naudoti šiuos simbolius – ar kas nors nuo to nukentėtų? Ar jau šitoje vietoje atsiranda “grėsmė nacionaliniam saugumui?” Manau, kad neatsiranda.
Gatvių pavadinimai. Žemiau pateikiu keletą nuotraukų – jos darytos 2008 metais Lenkijoje. Ir šioje vietoje man kyla kitas klausimas. Kam trukdo gatvių lentelės lenkų kalba? Jums trukdo? Man irgi ne. O jeigu žmogus nugyvenęs visą savo gyvenimą ir kita kalba neskaito – nejaugi reikia jas nukabinti? Pasižiūrėkime plačiau nei rašo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos sisteminė konvencija. Man pavyzdžiui patiktų jei Trakuose būtų lentelės su Karaimų kalba pavadintais gatvių pavadinimais. Kur dauguma gyventojų rusai (jei jiems to reikia) – pavadinimai ir rusų kalba. O ten kur dauguma lenkų (jei yra vietos bendruomenės poreikis) – lenkų kalba. Ir, nepykit, nematau tame NIEKO blogo.
Kita pusė. Žinoma, yra ir antroji medalio pusė. Bet tai ne lenkų tautybės LR piliečiai. Tai siauras ratas politikierių, kurie tik ir naudojasi, kad “yra skriaudžiami”. Situacija esanti šiandien labai paranki Lenkų rinkimų akcijai. Dažnai išgirstu frazių “lietuviai skriaudžiami” ir panašių. Šiuo metu aktyviai domiuosi situacija švietimo įstaigose (nes nuolat girdžiu, kad mokyklos, kuriose pagrindinė kalba lietuvių, yra diskriminuojamos). Gal kas žino realių pavyzdžių? Bendruomeniškumui parodyti kviečiu atsidaryti nuorodą, kurioje aprašytas Užgavenių šventimas Šalčininkuose. Buvau. Ir daugiau lietuvių buvo. Buvo ir socialdemokratų. Ir kažkaip jokio diskriminavimo, skriaudimo ar neintegralumo nepastebėjau. Net sveikinasi lietuviškai.
Dažnai susidaro įspūdis, kad tiesiog šis “lietuvių lenkų karas” yra naudingas kažkam. Bet tikrai ne lietuviams ir lenkams gyvenantiems Šalčininkuose. Kažkas šneka ir kiršina “iš Vilniaus”, o jiems gyvent kartu.
Nuotraukos iš Punsko ir Seinų (Lenkija). Nuotraukose pateikiu keletą pavyzdžių kaip pavadinimai rašomi Lenkijos miesteliuose Punske ir Seinuose, kur dauguma gyventojų yra lietuvių tautybės.
.
