Darius Skusevičius

Prieš keletą dienų įvyko LSDP Šalčininkų skyriaus visuotinis susirinkimas, kuriame skyriaus nariai reitingavo kandidatų savivaldos rinkimams sąrašą. Keletas malonių su reitingavimu susijusių pastebėjimų:

1. Reitingavimas vyko slaptai. Manau jei reitinguoti būtų siūloma bendru sutarimu, visi pritartų. Šią procedūrą atlikus slaptai 30 kandidatų sąraše vos ne kiekvienas sąrašo žmogus surinko nemažai balsų. T.y. nebuvo taip, kad visus turimus 15 balsų nariai skirtų pirmam penkioliktukui.
2. Jaunimo atstovai sąraše. Kadangi jaunimo sąjunga pateikė siūlomus kandidatus jau po to kai buvo suformuotas pirminis sąrašas reitingavimui, jaunimo atstovai buvo įtraukti 29 ir 30 numeriais pirminiame sąraše. Po balsavimo jaunimo atstovai atitinkamai užėmė 9 ir 15 vietas. Po vieną kiekviename dešimtuke, kaip ir numatyta tvarkose.
3. Pirmininkui – pirma vieta. Toks standartas priimtas kituose skyriuose. Tą rekomenduoja ir partijos rekomendacijos. Nusprendėme JOKIŲ protekcionizmų nedaryti nei dėl vienos pozicijos. Labai apsidžiaugiau išgirdęs rezultatą – mane išreitingavo į pirmą sąrašo vietą. Už tai pasisakė visi susirinkimo dalyviai. Tas įkvėpė DAR AKTYVIAU dirbti ir rodyti dar geresnius rezultatus.

Taigi turim galutinį sąrašą, kandidatai intensyviai ruošiasi. Džiaugiuosi bendrais reitingavimo rezultatais. Manau su šia komanda galima pasiekti didelių pergalių.

LSDP Šalčininkų skyriuje veikiu daugiau nei metus laiko. Jei klaustumėte šiandien, kokia yra pagrindinė krašto problema – atsakymas būtų vienareikšmiškas – status quo. Šiame kontekste terminą status quo naudoju šnekėdamas apie pokyčius rajone, tiksliau jų nebūvimą.

Situacija, kai 20 metų valdo ta pati partinė organizacija, sukūrė taisykles, aiškius ir nebekintančius veiklos principus. O kai veiklos principai įsišaknija, tai dažnai tampa stagnacija (bent šiuo atveju).

Paskutiniu metu gaunu daugybę nusiskundimų, ypatingai iš jaunų žmonių, kad jiems ATSIBODO gyventi tokioje santvarkoje. Jie nori permainų. Radikalių. Tai iš vienos pusės džiugina, o iš kitos – labai įpareigoja. Deja, vieniems įsitvirtinus, kiti praranda įgūdžius. Pagrindinis klausimas – ką galime pasiūlyti mes?

Manau, kad esminiai siūlymai rinkiminėje programoje turėtų būti orientuoti į inovacijas, kūrybiškumą ir nestandartinius sprendimus. Yra daugybė pavyzdžių ką galėtume padaryti. Imkime bet kurį iš jų – pvz. kultūros centro veikla. Šiandien ji yra labai centralizuota, o renginiai skirti daugiau vyresnio amžiaus auditorijai. O juk rajonas didelis – reikėtų daugiau veiklos skirtingose rajono vietose. Veiklos, kuri pritrauktų ir įtrauktų visų amžiaus grupių žmones.

Arba mokyklų padėtis. Taip, problemų su švietimo reguliavimu netrūksta – jis nėra pritaikytas mažumų gausiai apgyvendintiems rajonams. Bet imkime pavyzdžiu bet kurį didesnį miestelį. Dažnu atveju kiekviename jų rasime dvi mokyklas – vienoje mokoma lietuvių kalba, kitoje – lenkų. Abiejose mokyklose yra direktorius, finansininkas, ūkvedys, kūno kultūros mokytojas. Kiekviena mokykla veža mokinius iš šalia esančių kaimų atskiru autobusiuku. AR TAI NORMALU?

Žinoma, esant status quo, nieko nereikia keisti. O aš manau, kad keisti reikia. Atrodo, kad keisti nori vis daugiau bendraminčių.

Gegužės pradžioje kartu su Seimo nariu A. Sysu lankėmės Baltojoje Vokėje. Išvakarėse pranešėme apie susitikimą gyventojams: bendravome su sutiktais žmonėmis, platinome skelbimus. Veikėme “partizaniškai” ir tai pasiteisino. Netikėjau, bet susitikime su gyventojais susirinkko beveik pilna salė. Bendravome apie visus miestelio gyventojams aktualius klausimus. Tiesa, tą pačią akimirką kai seniūnas sužinojo apie susitikimą mokykloje, kurioje mokoma lenkų kalba, susitikimas buvo atšauktas (ale negalima) – tai irgi realybė.

Išskirčiau keletą pagrindinių minčių iš tos dienos susitikimų:

• “Saviems nereikalingi, lenkams svetimi” – kad lietuviai Šalčininkų rajone yra mažuma – žinome. Kad rajonas gausiai finansuojamas iš Lenkijos organizacijų – irgi. Ir tai nėra blogai. Tai realybė. Tik valstybė galėtų nepalikti rajono likimo valiai.
• Karalius, Sacharukas ir kitos Seimo anomalijos kelia žmonėms pasišlykštėjimą (o Jums ne?). Ir dėl dainininkų nepatinka žmonėms kaip yra. Tik čia vienintelis atsakymas jiems – “už juos statistiškai balsavo kas 6 Lietuvos gyventojas, tad ir šioje salėje yra balsavusių”. Tik nieks neprisipažįsta.
• Žmonėms svarbiausia, kad su jais šnekėtų. Tiesa, Talmont’o sako irgi senai nematė žmonės – o jis juk apygardoje išrinktas.

Ir svarbiausia, kad prieš kitus rinkimus visi vėl šūkaus “čia lenkai, čia nelaimėsi” ir pan.

Mielieji – dirbti reikia, o ne šnekėti. Ir kam nepatinka lenkai tegul nedirba šiame rajone. Labai teisingai vienas bičiulis per susirinkimą praėjusią savaitę pasakė – ne priešgyniauti, o tapti jų problemų sprendėjais yra kiekvieno mūsų užduotis. Tikiu tuo ir palaikau.

Po diskusijos ISM’e apie padėtį Graikijoje susidėliaojau keletą minčių ką apie tai galvoju. Jomis ir dalinuosi.

Esu tikras (ir diskusija nepakeitė mano nuomonės), kad Europa elgiasi teisingai gelbėdama Graikiją. Manau, kad graikų socialinė sistema buvo labai palanki šalies piliečiams, tačiau dalies NEPAGRĮSTŲ lengvatų teks atsisakyti. Juk turbūt būtų sąžininga, kad graikų išėjimo į pensijas amžius būtų prailgintas bent keletu metų (juk Vokietijoje, kuri skyrė nemažai pinigų šis amžius yra 67 metai). Ir visi kiti pavyzdžiai. Manau, kad dabartiniai graikų protestai yra antieuropietiški – nacionalistiškai žiūrėdami tik į “savo asmeninės situacijos blogėjimą” jie pamiršta, kad visos eurozonos šalys moka už graikų klaidas. Iš kitos pusės – kuo kaltas jaunimas, kuris turės nešti vyriausybės užkrautą naštą? Ir čia Graikija gali susidurti su didele emigracijos banga, iš to sekančiu blogėjančiu dirbančių/pensininkų/naujagimių santykiu. Sprendimas gal galėtų būti socialinių garantijų mažinimas, bet ne mažiau nei yra gretimose ES valstybėse, kad nebūtų poreikio emigruoti.

O gal yra kitų nuomonių? Padiskutuokime…

Mieli kolegos, jei užsukote į svečius nepirmą kartą, greičiausiai pamenate pradėtą “kovą” prieš “mikruškių” vairuotojus, kurie neišduoda bilietėlių.

Tuomet kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją (bendruoju el. pašto adresu vmi@vmi.lt) su tokiu laišku:

Kasdien važiuoju 38 mikroautobusu Vilniuje. Tai būna apie 22 val, iš Savanorių prospekto, Lentvario link. Nelabai žinau į ką turėčiau kreiptis, todėl rašau mokesčių inspekcijai. Vairuotojai niekada neduoda kelionės bilieto, o mikroautobusiuku kiekvienos kelionės metu važiuoja 15-17 keleivių. Manau, kad taip nukenčia žmonės (rizikuodami avarijos atveju), tiek valstybė (nes vairuotojai nemoka mokesčių nuo uždirbtų pajamų). Noriu paprašyti ištirti šią praktiką ir nubausti atsakingus asmenis arba peradresuoti šį laišką atsakingoms institucijoms.

Jei informuotumete apie šio laiško “likimą” būčiau dėkingas.

Nudžiugino, kad jau po savaitės gavau VMI atsakymą, kad perdavė mano skundą Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiandien gavau jų raštą tokiu turiniu:

Informuojame, kad pagal Jūsų pateiktą pranešimą Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriuje inicijuotas UAB „Centvalis“ patikrinimas. Patikrinimo metu atliktas kontrolinis važiavimas 38-ojo maršruto mikroautobusu, kurio metu važiavimo bilietas išduotas nebuvo. Už nustatytus pažeidimus atsakingų asmenų atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163-5 str. I d., 163-6 str. I d. bei 163-7 str. I d.

Dėkojame už suteiktą informaciją.

Taigi, įsitikinau, kad kažkam svarbu žmonių skundai ir jie būna nagrinėjami. Labai praskaidrino rytą šis laiškas. Kviečiu netylėti, o kreipiantis į atsakingas institucijas spręsti neteisybę.