Darius Skusevičius

Vakar visiems puikiai žinoma organizacija “Laisvosios rinkos institutas” paskelbė savivaldybių reitingus 2011 metais. Reitingas sudarytas remiantis tokiais kriterijais: biudžeto sandara, konkurencijos skatinimas, mokesčių našta, turto valdymas ir PRIVATIZAVIMAS, nebūtinų funkcijų atsisakymas, biurokratinė našta.

Pabandžiau suprasti – kokia tokio reitingo esmė. Mano supratimu paprasta – inicijuoti vidinį (gyventojų) spaudimą savivaldybei – “mažinkite mokesčius”, “privatizuokite” ir pan.

Sutinku, kad Šalčininkuose yra daug taisytinų dalykų, tačiau niekuomet nesutiksiu, kad viskas yra blogai. Žinoma, laisvosios rinkos ideologams norėtųsi, kad savivaldybė VISKĄ atiduotų savieigai – “nematoma rinkos ranka viską sureguliuos pati”, tačiau pavyzdžiai, kas nutinka kai ta “ranka” prieina prie “lovio” – akivaizdūs.

Pagrindiniai siūlymai, kaip padaryti, kad Šalčininkų rajono savivaldybė “pakiltų indekse” yra tokie:

1. Privatizuoti atliekų surinkimo paslaugas teikiančią įmonę
2. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą sumažinti iki 0,3 proc.
3. Žemės mokesčio tarifą sumažinti iki 0,5 proc.

Privatizavimas – dažnai eskaluojamas klausimas. Žinoma, gal atliekų surinkimas ir nėra pirminė savivaldos funkcija, BET. Esu matęs daug gražių paveikslėlių ir girdėjęs daug pasakų apie tai, kaip viskas pasikeis į gerą, kai privatizuosime vieną ar kitą valstybės/savivaldybės valdomą objektą. Deja, rezultate gyventojas visuomet pralaimi, nes netrukus po privatizacijos kyla kaina, o kokybė nepasakyčiau, kad ženkliai gerėtų. Juk privataus sektoriaus pirmapradis tikslas – uždirbti pelną akcininkams.

Kažkodėl LLRI ekspertai nepastebi (greičiausiai nenori), kad Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas šiemet buvo sumažintas nuo 1 proc. iki 0,9 proc. (manau tai mažas, bet labai teigiamas žingsnis).  Savivaldybė juk negali imti ir vieną dieną apversti viską aukštyn kojom – ji, priešingai nei LLRI, turi atsakomybę prieš GYVENTOJĄ, o ne prieš KAPITALĄ.

Apibendrinant – nieko kito iš LLRI ir nebuvo galima tikėtis. Užtenka pasižiūrėti jų rėmėjų, valdymo organų narių sąrašus. Kažkas gyvena “iš biudžeto” ir bando jį panaudoti kiek įmanoma efektyviau, o kažkas, už gautus pinigus turi “atidirbti”. Tai vat ir atidirbinėja.

Nuorodą į Lietuvos savivaldybių indeksą 2011 rasite LLRI svetainėje.

Praėjusią savaitę Lietuvos ryto televizija transliavo laidą “Protų mūšis”, kurioje dalyvavo mūsų komanda “Rožės brolija” (iš kairės – Tomas Tracevskis, Julius Pagojus, Juras Požela, aš ir Marius Skarupskas).

Filmuojantis laidoje patiko, kad mūsų komandos sirgaliai buvo “tikri” – draugai, tikri palaikytojai. Jautėsi, kad kitos komandos – Socialinės mokslų kolegijos – palaikytojai buvo “suvaryti” ir emocijų bei džiaugsmo buvo mažiau.

Filmavime viskas vyksta žymiai greičiau nei galėtų atrodyti. Laidoje nepatiko tik vienas dalykas – klausimai yra reikalaujantys enciklopedinių žinių, t.y. jei žinai – atsakysi, jei ne – atsakymo sugalvoti nepavyks. Man atrodo, kad jei klausimai skatintų galvojimą būtų dar įdomiau.

Vertinant bendrai – buvo geras laikas, o rezultatus galite pamatyti laidos įraše:) Laidos įrašą galite pažiūrėti spustelėję ant nuotraukos.

Šiandien Šalčininkuose vyko Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Šalčininkų rajono skyriaus visuotinis narių susirinkimas. Jame Aurimas Skaržinskas pristatė per metus nuveiktus darbus, buvo išrinkta nauja skyriaus pirmininkė. Pirmininke vieneriems metams buvo išrinkta Juvita Stasilo.

Naujoji pirmininkė pristatė savo įsivaizduojamą veiklą – tai naujų narių įtraukimas, socialinių akcijų organizavimas, renginiai jaunimui. Sutarėme, kad ir toliau bus bendradarbiaujama su partijos skyriumi.

Susirinkimo dalyviai aptarė ir jau vykstančius darbus – jaunimo organizacijų sąjungos kūrimas, jaunimo centro steigimas ir kt.

Buvo malonu dalyvauti susirinkime – tiek daug bendrų veiklų įgyvendinta kartu ir dar daug numatoma įgyvendinti ateityje. Džiugu, kad skyriuje esame ne tik bendraminčiai, bet ir draugai.

Visus, norinčius prisijungti prie jaunųjų socialdemokratų veiklos kviečiu susisiekti!

Paskutiniu metu netyla diskusijos (galime vadinti net “kova”) dėl švietimo sistemos pertvarkos tautinių mažumų mokyklose. Aš nepritariu vykdomai pertvarkai – negalima tautinių mažumų vaikų pastatyti į nelygias pradines sąlygas, vienodinant egzaminus jau nuo 2013 metų.

Esu tikras, kad ji vykdoma per daug skubotai, o vakar pasirodę pranešimai, kad Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė “susitarė”, kad egzaminas bus vienodas, bet vertinimas skirsis, tik dar kartą parodo, kad Lietuvos Vyriausybė neturi politinės valios pripažinti savo klaidų ir skubotai įvedamų permainų, todėl bando jas švelninti, savo pačios įvestų normų apeidinėjimu.

Žemiau pateikiu ir LSDP frakcijos Seime pranešimą:

Konservatorių ir liberalų balsais priimto švietimo įstatymo pataisos, kad jau artimiausiais metais Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai kartu su lietuviais laikytų vienodą lietuvių kalbos egzaminą, yra sunkiai įgyvendinamos per tokį trumpą laiką, o Švietimo ir mokslo ministerija realiai dar nėra pasirengusi tokiam žingsniui.

Tautinių bendrijų atstovai, kurių šeimose nekalbama lietuvių kalba, turi daug mažesnius lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius. Tą pažymi ir specialistai. Todėl suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą jau 2013 metais yra nerealu. Teisingiausia būtų tai padaryti, kai bus realizuota visa naujoji lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų dėstymo lietuvių kalba programa, bet kuriuo atveju – ne anksčiau kaip po ketverių metų.

Socialdemokratai supranta, kad yra būtina pasiekti, kad Lietuvos tautinių bendrijų atstovai gerai mokėtų valstybinę kalbą, tačiau tai negali būti daroma revoliuciniu keliu. Raginame švietimo ir mokslo ministeriją peržiūrėti priimtus sprendimus. Pasiruošti jų įgyvendinimui ir lietuvių kalbos egzamino reikalavimus kitakalbiams suvienodinti tik nuo 2016-2018 metų. Tai sumažintų bereikalingą įtampą, kilusią dėl tokio gerai neapgalvoto sprendimo, ir pagerintų santykius su mūsų kaimynine šalimi.

Rugsėjo 1-oji yra ypatinga diena, nes kiekvienam iš mūsų ji siejasi su mokykla. Pirmokui – su naujais potyriais ir iššūkiais, dvyliktokui – su ateities pasirinkimu, kiekvienam moksleiviui – su naujomis žiniomis, namų darbais ir draugais, mokytojams – su atsakomybe ugdant Lietuvos ateitį.

Mokykloje padedami viso gyvenimo pagrindai. Čia privalome pasirengti ir likimo pamokoms, ir išbandymams. Čia gauname ne tik žinių – čia formuojasi mūsų charakteriai ir asmenybės.

Nuoširdžiai linkiu, kad šie mokslo metai kiekvienam būtų sėkmingi, kupini pažinimo džiaugsmo, šviesos, vilties ir augimo.

Su švente!

——-

Z pierwszym września, kochani przyjaciele!

1 września jest dniem wyjątkowym, ponieważ dla każdego z nas wiąże się ze szkołą. Dla pierwszaka – z nowymi doświadczeniami i wyzwaniami, dla maturzysty – z wyborem przyszłych kroków, dla każdego ucznia – z nową wiedzą, pracami domowymi i przyjaciółmi, dla nauczycieli – z odpowiedzialnością kształtowania przyszłości Litwy.

W szkole kładziemy podstawy całego życia. Właśnie tu musimy przyszykować się do lekcji i prób losu. Tu uzyskujemy nie tylko wiedzę – tu formuje się nasz charakter i osobowość.

Życzę, aby ten rok szkolny każdemu był pomyślny, pełen radości poznania, światła, nadziei i doskonalenia się.

Ze świętem!