Darius Skusevičius

Paskutiniu metu netyla diskusijos (galime vadinti net “kova”) dėl švietimo sistemos pertvarkos tautinių mažumų mokyklose. Aš nepritariu vykdomai pertvarkai – negalima tautinių mažumų vaikų pastatyti į nelygias pradines sąlygas, vienodinant egzaminus jau nuo 2013 metų.

Esu tikras, kad ji vykdoma per daug skubotai, o vakar pasirodę pranešimai, kad Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė “susitarė”, kad egzaminas bus vienodas, bet vertinimas skirsis, tik dar kartą parodo, kad Lietuvos Vyriausybė neturi politinės valios pripažinti savo klaidų ir skubotai įvedamų permainų, todėl bando jas švelninti, savo pačios įvestų normų apeidinėjimu.

Žemiau pateikiu ir LSDP frakcijos Seime pranešimą:

Konservatorių ir liberalų balsais priimto švietimo įstatymo pataisos, kad jau artimiausiais metais Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai kartu su lietuviais laikytų vienodą lietuvių kalbos egzaminą, yra sunkiai įgyvendinamos per tokį trumpą laiką, o Švietimo ir mokslo ministerija realiai dar nėra pasirengusi tokiam žingsniui.

Tautinių bendrijų atstovai, kurių šeimose nekalbama lietuvių kalba, turi daug mažesnius lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius. Tą pažymi ir specialistai. Todėl suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą jau 2013 metais yra nerealu. Teisingiausia būtų tai padaryti, kai bus realizuota visa naujoji lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų dėstymo lietuvių kalba programa, bet kuriuo atveju – ne anksčiau kaip po ketverių metų.

Socialdemokratai supranta, kad yra būtina pasiekti, kad Lietuvos tautinių bendrijų atstovai gerai mokėtų valstybinę kalbą, tačiau tai negali būti daroma revoliuciniu keliu. Raginame švietimo ir mokslo ministeriją peržiūrėti priimtus sprendimus. Pasiruošti jų įgyvendinimui ir lietuvių kalbos egzamino reikalavimus kitakalbiams suvienodinti tik nuo 2016-2018 metų. Tai sumažintų bereikalingą įtampą, kilusią dėl tokio gerai neapgalvoto sprendimo, ir pagerintų santykius su mūsų kaimynine šalimi.

Šiuo metu labai plačiai diskutuojama dėl LR institucijų duomenų apie A. Beliackio sąskaitas Lietuvoje pateikimo Baltarusijai. Diskusijas dar labiau įaudrino vizų išdavimas ES nepageidaujamiems asmenims. Diskusijose matau labai jau daug šnekėjimo – visi tik burba kaip viskas blogai – tačiau kietos pozicijos nesiryžta užimti beveik niekas.

Pradėkime nuo to, kad demokratinių procesų skatinimas ir kova su “režimu” yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų – tai atsispindi ir demokratiškumo skatinimo programose ir bendrose politikos gairėse. Tą dažnai akcentuoja ir ponai valdantieji.

Šiandieninis ministro apsilankymas RŪMUOSE, tikėjau, reikš vieną paskutiniųjų jo darbo dienų. Rezultatas – “nereikalauja asmeninės atsakomybės”. O juk valdantieji supranta ir pripažįsta, kad duomenų apie A. Beliackį išdavimas Baltarusijai – Lietuvos klaida.

Kitas dėmesio vertas įvykis – vizų išdavimas ES nepageidaujamiems asmenims. Čia klausimas kyla tik vienas – o kas būtų buvę, jei Baltarusijos pareigūnai vis tik būtų patekę į Šengeno erdvę? Vėlgi – žinybos skėsčioja pečiais ir teigia “įvyko klaida, sudaryta darbo grupė, tiriame, bausime”. Šiuo atveju RŪMAI iš viso nekalba.

Dar norėčiau paminėti taip kritikuojamą 18 metų prastai veikusį tarpžinybiškumo mechanizmą, užsienio politikos koordinavimo klausimą. Mieli ponai, prašyčiau nežiūrėti taip toli. Juk jūsų vyriausybė ir susidėliojo tokius mechanizmus. Juk ne kas kitas, o jūsų vyriausybė nustatė kas ir kaip koordinuoja užsienio reikalus, kaip sprendžiami kiti klausimai tarp skirtingų struktūrų.

O dabar prisiminkime, kai už netinkamą frazę buvo atšauktas LR ambasadorius Latvijoje, “nubaustas” buvęs užsienio reikalų ministras ir daugybė kitų pareigūnų. Tuomet nesuprantama kodėl tokios atsakomybės Ponia reikalavo kitais atvejais? Kur ta kieta pozicija? Greičiausiai L. Bielinis tikrai buvo teisus.

Mano nuomone, valstybės tarnautojų klaidos – priežastis atleidimui iš darbo. Tačiau šie “nesusipratimai” – tarptautinio lygio skandalai, ilgam sumenkinę Lietuvą tarptautinės bendruomenės akyse. O tai jau, ne “technika”. Tai – politika. O už netinkamą politiką, turi būti politinė atsakomybė.

Visgi jei nebus imtasi rimtų veiksmų – tiesiog viešai deklaruokite, ponai valdantieji, kad nusispjauti jums į procesus Baltarusijoje.

Arba, gerbiami ponai, imkitės veiksmų, nustoję “pūsti miglą į akis”.

Gegužės pradžioje kartu su Seimo nariu A. Sysu lankėmės Baltojoje Vokėje. Išvakarėse pranešėme apie susitikimą gyventojams: bendravome su sutiktais žmonėmis, platinome skelbimus. Veikėme “partizaniškai” ir tai pasiteisino. Netikėjau, bet susitikime su gyventojais susirinkko beveik pilna salė. Bendravome apie visus miestelio gyventojams aktualius klausimus. Tiesa, tą pačią akimirką kai seniūnas sužinojo apie susitikimą mokykloje, kurioje mokoma lenkų kalba, susitikimas buvo atšauktas (ale negalima) – tai irgi realybė.

Išskirčiau keletą pagrindinių minčių iš tos dienos susitikimų:

• “Saviems nereikalingi, lenkams svetimi” – kad lietuviai Šalčininkų rajone yra mažuma – žinome. Kad rajonas gausiai finansuojamas iš Lenkijos organizacijų – irgi. Ir tai nėra blogai. Tai realybė. Tik valstybė galėtų nepalikti rajono likimo valiai.
• Karalius, Sacharukas ir kitos Seimo anomalijos kelia žmonėms pasišlykštėjimą (o Jums ne?). Ir dėl dainininkų nepatinka žmonėms kaip yra. Tik čia vienintelis atsakymas jiems – “už juos statistiškai balsavo kas 6 Lietuvos gyventojas, tad ir šioje salėje yra balsavusių”. Tik nieks neprisipažįsta.
• Žmonėms svarbiausia, kad su jais šnekėtų. Tiesa, Talmont’o sako irgi senai nematė žmonės – o jis juk apygardoje išrinktas.

Ir svarbiausia, kad prieš kitus rinkimus visi vėl šūkaus “čia lenkai, čia nelaimėsi” ir pan.

Mielieji – dirbti reikia, o ne šnekėti. Ir kam nepatinka lenkai tegul nedirba šiame rajone. Labai teisingai vienas bičiulis per susirinkimą praėjusią savaitę pasakė – ne priešgyniauti, o tapti jų problemų sprendėjais yra kiekvieno mūsų užduotis. Tikiu tuo ir palaikau.

Juk žinote – apskritys naikinamos. Klausimas – ar savivaldybės, ar ministerijos pavaldume bus įstaigos ir institucijos buvusios apskrities pavaldume.

Švietimas. Šiandien paskambinęs į ministeriją sužinojau, kad visose savivaldybėse švietimo įstaigos perduodamos savivaldybės pavaldumui. Pamiršau paminėt. Visos, išskyrus Šalčininkų ir Vilniaus rajono įstaigas.

Šalčininkų ir Vilniaus rajonų švietimo įstaigos (visos išskyrus Šalčininkų spec. mokyklą) bus pavaldžios tiesiogiai Švietimo ir mokslo ministerijai. Suprantu rajonų situacijos specifiškumą, tačiau ar dėl to turi būti kuriamos išskirtinės valdymo formos? Juk tai reiškia, kad apskrities įstaigų koordinavimui ministerija turės kurti specialų padalinį. Ir visa tai, kad “lenkai neskriaustų lietuvių”…

Sisteminis “bulšitas” kažkoks čia. Ar klystu?

LR Vyriausybės puslapyje prie A. Kubiliaus nuotraukos užrašas „Mes būsime tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”. Štai nuoroda į Ministro Pirmininko dienoraštį. Ko nesitikėjau, tai nesitikėjau – naujausias įrašas yra 2009-01-25 dienos:

Šiandien kelias valandas vaikštinėjau po Antakalnį ir Neries pakrantes. Oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma. Gamta paniurusi, bet nuotaika rami. To nepajusi žiūrėdamas į lauką tik per langą.

…

Vaikštinėjo jis. Dabar turbūt nebe. Bent parašyt “krizės laikotarpiu nieko nerašysiu” galėjo. Na bet jie gi “yra tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”. Matosi. Tik ar į gerą.