Darius Skusevičius

Gegužės pradžioje kartu su Seimo nariu A. Sysu lankėmės Baltojoje Vokėje. Išvakarėse pranešėme apie susitikimą gyventojams: bendravome su sutiktais žmonėmis, platinome skelbimus. Veikėme “partizaniškai” ir tai pasiteisino. Netikėjau, bet susitikime su gyventojais susirinkko beveik pilna salė. Bendravome apie visus miestelio gyventojams aktualius klausimus. Tiesa, tą pačią akimirką kai seniūnas sužinojo apie susitikimą mokykloje, kurioje mokoma lenkų kalba, susitikimas buvo atšauktas (ale negalima) – tai irgi realybė.

Išskirčiau keletą pagrindinių minčių iš tos dienos susitikimų:

• “Saviems nereikalingi, lenkams svetimi” – kad lietuviai Šalčininkų rajone yra mažuma – žinome. Kad rajonas gausiai finansuojamas iš Lenkijos organizacijų – irgi. Ir tai nėra blogai. Tai realybė. Tik valstybė galėtų nepalikti rajono likimo valiai.
• Karalius, Sacharukas ir kitos Seimo anomalijos kelia žmonėms pasišlykštėjimą (o Jums ne?). Ir dėl dainininkų nepatinka žmonėms kaip yra. Tik čia vienintelis atsakymas jiems – “už juos statistiškai balsavo kas 6 Lietuvos gyventojas, tad ir šioje salėje yra balsavusių”. Tik nieks neprisipažįsta.
• Žmonėms svarbiausia, kad su jais šnekėtų. Tiesa, Talmont’o sako irgi senai nematė žmonės – o jis juk apygardoje išrinktas.

Ir svarbiausia, kad prieš kitus rinkimus visi vėl šūkaus “čia lenkai, čia nelaimėsi” ir pan.

Mielieji – dirbti reikia, o ne šnekėti. Ir kam nepatinka lenkai tegul nedirba šiame rajone. Labai teisingai vienas bičiulis per susirinkimą praėjusią savaitę pasakė – ne priešgyniauti, o tapti jų problemų sprendėjais yra kiekvieno mūsų užduotis. Tikiu tuo ir palaikau.

Neatspejote – rašysiu ne apie pavardės šį kartą. Pirmiausia pasižiūrėkite paveiksliuką ir pasakykite – kas čia negerai?

Žinoma, nesunku suprasti pagal pavadinimą. Nėra puslapio lenkų kalba. Nors yra ir rusiškai, ir net kinietiškai.

Šiandien kreipiausi į Seimo kanclerį, kad paaiškintų man kodėl nėra vertimo į lenkų kalbą.

Juk net jei vertimai orientuoti tik į užsienio lankytojus, Lenkija juk mūsų užsienio politikos prioritetuose yra didžioji “draugė”.

Lauksiu atsakymo iš Seimo kanceliarijos, o gavęs – informuosiu ir Jus.

O gal turite kitą nuomonę ir manote, kad vertimo į lenkų kalbą nereikia?

Likau maloniai nustebintas Seimo kanceliarijos operatyvumu. Atsakymą gavau per keletą valandų. Jis skamba taip [kalba netaisyta]:

Gerbiamas Dariau Skusevičiau,

Atsakant į Jūsų paklausimą, norėčiau išsamiau paaiškinti situaciją, dėl Seimo interneto svetainės užsienio kalbomis. Kuriant koncepciją, dėl svetainių užsienio kalba, buvo pasirinktos visos trys tarptautinėje erdvėje didžiosiomis užsienio kalbomis vadinamos kalbos: anglų, prancūzų ir rusų (pastaroji kalba buvo pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės programoje, vykdo mokymus buvusių sovietinių respublikų parlamentų darbuotojams, kuriems, pagrinde, ši svetainė ir yra skirta). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Seimas sulaukdavo itin daug ekskursijų iš Vokietijos. Ryšių su visuomene skyriuje dirbant specialistui, turinčiam aukšto lygio vokiečių kalbos žinias, buvo nuspręsta sukurti svetainę ir vokiečių kalba (Skyrius taip pat turi atsakingus darbuotojus, prižiūrinčius svetaines anglų, prancūzų ir rusų kalbomis, deja, nei vienas darbuotojas neturi reikiamo lygio lenkų kalbos žinių). Sukurti pristatomąją ( ne aktyvią ir kintančią) Lietuvos Respublikos Seimo svetainę kinų kalba, pasiūlė Kinijos ambasada. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ir į pasaulio ekonomikos milžinus besiveržiančios Kinijos santykiai nuolat stiprėja, buvo nuspręsta pristatyti šios valstybės piliečiams, verslo atstovams  mūsų šalies teisinę bazę, teisėkūros procesus yra pakankamai aktualu. Juo labiau, kad pateiktos informacijos vertimą užtikrino pati ambasada.

Atsižvelgiant į ekonimę šalies situaciją, finansinių galimybių kurti dar vieną svetainę ir užtikrinti jos funkcionalumą Seimo kanceliarija šiuo metu neturi. Dėl lėšų stygiaus ir sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, pagrindinis dėmesys šiuo metu yra skiriamas tik  dviems svetainėms – lietuvių ir anglų kalbomis ( nuorodos į pastarąją, aktualios  informacijos  apie Seimo įvykius gavimui, yra pateikiamos svetainėse rusų bei vokiečių kalbomis).

Nuoširdžiai tikimės, kad lenkakalbė tautinė mažuma, ypač daugiau šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis besinaudojantis jaunimas, turi galimybę pasinaudoti lietuviškaja svetaine, taip drįstu teigti remiantis patirtimi, kad į Seimo rūmus atvykstančioms lankytojų grupėms  iš Jūsų krašto ekskursijos vedamos lietuvių kalba.

Tikiuosi Jūsų supratimo.

Pagarbiai,
Egle Trembo

 Seimo Kanceliarijos
 Komunikacijos departamento
 Rysiu su visuomene skyriaus
vedeja

Atsakymas lyg ir įtikinantis. Bet pripažinkime, kad atrodo tas vėliavėlių kratinys kvailokai.

Juk žinote – apskritys naikinamos. Klausimas – ar savivaldybės, ar ministerijos pavaldume bus įstaigos ir institucijos buvusios apskrities pavaldume.

Švietimas. Šiandien paskambinęs į ministeriją sužinojau, kad visose savivaldybėse švietimo įstaigos perduodamos savivaldybės pavaldumui. Pamiršau paminėt. Visos, išskyrus Šalčininkų ir Vilniaus rajono įstaigas.

Šalčininkų ir Vilniaus rajonų švietimo įstaigos (visos išskyrus Šalčininkų spec. mokyklą) bus pavaldžios tiesiogiai Švietimo ir mokslo ministerijai. Suprantu rajonų situacijos specifiškumą, tačiau ar dėl to turi būti kuriamos išskirtinės valdymo formos? Juk tai reiškia, kad apskrities įstaigų koordinavimui ministerija turės kurti specialų padalinį. Ir visa tai, kad “lenkai neskriaustų lietuvių”…

Sisteminis “bulšitas” kažkoks čia. Ar klystu?

Viešoje erdvėje nuolat politizuojami lietuvių ir lenkų tautybės žmonių, kartais – net Lietuvos ir Lenkijos santykiai. Keliama daugybė klausimų, tačiau keletas jų – pamatiniai ir man rodos privalomi spręsti nedelsiant. Kalbu, žinoma, pirmiausia apie pavardes ir gatvių pavadinimus. Ir čia pirmiausia, manau, reikia nagrinėti ne teisinę bazę, o principą, kurio siekiame ir kuris turi būti atspindėtas teisinėje sistemoje.

Pavardžių rašymas. Kyla klausimas ar pavardė nėra mano nuosavybė. Man rodos, kad yra būtent taip – ir niekas man negali liepti ją pasikeisti, jos atimti. Ir kalba eina net ne apie specifinius simbolius, o elementarių lotyniškų raidžių ar jų junginių vartojimą, pavyzdžiui “cz”, “w”. Klausiu paprasto dalyko – jei būtų leista pase (ne kažkokiame 27 puslapyje, o ten kur rašomos žmonių pavardės) naudoti šiuos simbolius – ar kas nors nuo to nukentėtų? Ar jau šitoje vietoje atsiranda “grėsmė nacionaliniam saugumui?” Manau, kad neatsiranda.

Gatvių pavadinimai. Žemiau pateikiu keletą nuotraukų – jos darytos 2008 metais Lenkijoje. Ir šioje vietoje man kyla kitas klausimas. Kam trukdo gatvių lentelės lenkų kalba? Jums trukdo? Man irgi ne. O jeigu žmogus nugyvenęs visą savo gyvenimą ir kita kalba neskaito – nejaugi reikia jas nukabinti? Pasižiūrėkime plačiau nei rašo Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos sisteminė konvencija. Man pavyzdžiui patiktų jei Trakuose būtų lentelės su Karaimų kalba pavadintais gatvių pavadinimais. Kur dauguma gyventojų rusai (jei jiems to reikia) – pavadinimai ir rusų kalba. O ten kur dauguma lenkų (jei yra vietos bendruomenės poreikis) – lenkų kalba. Ir, nepykit, nematau tame NIEKO blogo.

Kita pusė. Žinoma, yra ir antroji medalio pusė. Bet tai ne lenkų tautybės LR piliečiai. Tai siauras ratas politikierių, kurie tik ir naudojasi, kad “yra skriaudžiami”. Situacija esanti šiandien labai paranki Lenkų rinkimų akcijai. Dažnai išgirstu frazių “lietuviai skriaudžiami” ir panašių. Šiuo metu aktyviai domiuosi situacija švietimo įstaigose (nes nuolat girdžiu, kad mokyklos, kuriose pagrindinė kalba lietuvių, yra diskriminuojamos). Gal kas žino realių pavyzdžių? Bendruomeniškumui parodyti kviečiu atsidaryti nuorodą, kurioje aprašytas Užgavenių šventimas Šalčininkuose. Buvau. Ir daugiau lietuvių buvo. Buvo ir socialdemokratų. Ir kažkaip jokio diskriminavimo, skriaudimo ar neintegralumo nepastebėjau. Net sveikinasi lietuviškai.

Dažnai susidaro įspūdis, kad tiesiog šis “lietuvių lenkų karas” yra naudingas kažkam. Bet tikrai ne lietuviams ir lenkams gyvenantiems Šalčininkuose. Kažkas šneka ir kiršina “iš Vilniaus”, o jiems gyvent kartu.

Nuotraukos iš Punsko ir Seinų (Lenkija). Nuotraukose pateikiu keletą pavyzdžių kaip pavadinimai rašomi Lenkijos miesteliuose Punske ir Seinuose, kur dauguma gyventojų yra lietuvių tautybės.

[View with PicLens]

1234►

.

Nerašiau kelias savaites. Nemanau, kad verta rašyti dėl rašymo, o įdomių minčių kuriomis norėčiau pasidalinti nekilo.

Praėjusią savaitę J. Paleckis lankėsi Varėnos rajone. Rajono skyriaus pirmininkas gyvena Vilniuje, tad labai panaši situacija į šiandieninę Šalčininkuose. Po vizito Justas pasakė, kad dabar patikėjo, kad skyriui gali vadovauti žmogus gyvenantis Vilniuje. Palaikė mano apsisprendimą dirbti Šalčininkuose. 

Vakar vyko LSDP Šalčininkų skyriaus visuotinis susirinkimas. Nustebino didelis partiečių aktyvumas. Lygiai 16 val. turėjome kvorumą ir pradėjome posėdį. Jo metu tapau pirmininko pavaduotoju, o vėliau vykusiame skyriaus tarybos posėdyje – laikinai einančiu pirmininko pareigas. Daug minčių ir idėjų. Rinkiminių pažadų vykdymas. Gatvių pavadinimai lenkų kalba. Pavardės pase gimtąja kalba. Apskričių reforma. Mokyklų reorganizavimas. Savivaldybės biudžetas. Jaunimo veikla. Regioninė žiniasklaida (beje – praėjusią savaitę vykdžiau apklausą išsiaiškinti tokios svetainės poreikiui; klausimas aktualus, tad veiksime ir toliau). Ir dar daug daug visokių klausimų, kuriuos reikia spręsti. Dėl to ir sutarėm. Gana kalbų – reikia dirbti.

O šią savaitę su kolegomis iš Lietuvos savivaldybių socialdemokratų sąjungos parengėme veiklų planą, skirtą ateinantiems savivaldos rinkimams. Pavadinome jį KAIRIŲJŲ RINKIMAI: NAUJAS POŽIŪRIS. NAUJOS GALIMYBĖS. Pavadinimas atspindi dabartinę jauseną – todėl paminėjau. Vyksta transformacija: kiekviename iš mūsų, partijoje, visuomenėje. Ir neklauskit kodėl einu į šitą “purviną” reikalą. Geriau prisijunkit ir veikime kartu.

Daug minčių galvoje. Būtinai pasidalinsiu jomis kituose įrašuose.