Darius Skusevičius

Metai buvo išties turiningi. Tą supratau bandydamas atrinkti reikšmingiausias nuotraukas.

Šie metai pirmiausia buvo reikšmingi tuo, kad su Dorota davėme įžadus vienas kitam. Balandžio 17 dieną turėjo lyti, bet nelijo. Galėjo būti blogas oras, bet nebuvo. Diena buvo labai įtempta, bet mes atsilaikėme. Prieš keletą dienų buvo 9 mėnesiai kai esame susituokę, o viskas tik geryn ir geryn.

Rugpjūtį susituokė sesuo. Buvome liudininkais.

Briuselyje lankiausi kelis kartus – vasarį buvau stažuotėje Europos Parlamente. Išties, neaplankius EP sunku iki galo suprasti veiklos specifiką. Dalyvavau frakcijos, įvairių komisijų, plenariniame posėdyje (miniplenarinėje sesijoje), vyko daug renginių, PES aktyvistų susitikimas. Ačiū Jurgiui ir Kasparui už svetingumą, o Justui už galimybę!

Gegužės mėnesį vedžiau mokymus Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungai, o rugpjūtį (neturiu nuotraukų) – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos renginį. Įdomu nuolat matyti, kaip pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos auga ir tobulėja. Veikiame kartu jau keletą metų.

Vizitai Armėnijoje ir kitose Rytų Europos bei Pietų Kaukazo valstybėse nuolat džiugina. PBA vykęs Armėnijoje paliko neišdylančių įspūdžių, o naujos pažintys įkvepia naujų projektų inicijavimui. Matau tame prasmę ir tikslą.

Pavasarį buvau vienbalsiai išrinktas LSDP Šalčininkų skyriaus pirmininku, o metų gale – reitinguotas pirmuoju numeriu savivaldos rinkimams. Lapkritį atkūrėme jaunimo sąjungos skyrių, su kuriuo inicijavome kelias akcijas – Šiukšlėms ne! ir Atšvaitų dalinimo akciją gruodį.

Nuo rugsėjo pradėjau dirbti Vilnijos verslo inkubatoriuje direktoriumi.

Metai buvo gausūs Seimo ir Europos Parlamento narių vizitų į rajoną. Lankėsi A. Butkevičius, A. Sysas, V. Andriukaitis, Č. Juršėnas, V. Blinkevičiūtė, J. Olekas ir kiti.

Svarbiausia toliau veikti ir siekti užsibrėžtų tikslų. 2010 metai buvo geri, o įdėjus dar daugiau pastangų 2011 galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Tad šiam kartui tiek. Gyvename 2011.

Prieš keletą dienų įvyko LSDP Šalčininkų skyriaus visuotinis susirinkimas, kuriame skyriaus nariai reitingavo kandidatų savivaldos rinkimams sąrašą. Keletas malonių su reitingavimu susijusių pastebėjimų:

1. Reitingavimas vyko slaptai. Manau jei reitinguoti būtų siūloma bendru sutarimu, visi pritartų. Šią procedūrą atlikus slaptai 30 kandidatų sąraše vos ne kiekvienas sąrašo žmogus surinko nemažai balsų. T.y. nebuvo taip, kad visus turimus 15 balsų nariai skirtų pirmam penkioliktukui.
2. Jaunimo atstovai sąraše. Kadangi jaunimo sąjunga pateikė siūlomus kandidatus jau po to kai buvo suformuotas pirminis sąrašas reitingavimui, jaunimo atstovai buvo įtraukti 29 ir 30 numeriais pirminiame sąraše. Po balsavimo jaunimo atstovai atitinkamai užėmė 9 ir 15 vietas. Po vieną kiekviename dešimtuke, kaip ir numatyta tvarkose.
3. Pirmininkui – pirma vieta. Toks standartas priimtas kituose skyriuose. Tą rekomenduoja ir partijos rekomendacijos. Nusprendėme JOKIŲ protekcionizmų nedaryti nei dėl vienos pozicijos. Labai apsidžiaugiau išgirdęs rezultatą – mane išreitingavo į pirmą sąrašo vietą. Už tai pasisakė visi susirinkimo dalyviai. Tas įkvėpė DAR AKTYVIAU dirbti ir rodyti dar geresnius rezultatus.

Taigi turim galutinį sąrašą, kandidatai intensyviai ruošiasi. Džiaugiuosi bendrais reitingavimo rezultatais. Manau su šia komanda galima pasiekti didelių pergalių.

LSDP Šalčininkų skyriuje veikiu daugiau nei metus laiko. Jei klaustumėte šiandien, kokia yra pagrindinė krašto problema – atsakymas būtų vienareikšmiškas – status quo. Šiame kontekste terminą status quo naudoju šnekėdamas apie pokyčius rajone, tiksliau jų nebūvimą.

Situacija, kai 20 metų valdo ta pati partinė organizacija, sukūrė taisykles, aiškius ir nebekintančius veiklos principus. O kai veiklos principai įsišaknija, tai dažnai tampa stagnacija (bent šiuo atveju).

Paskutiniu metu gaunu daugybę nusiskundimų, ypatingai iš jaunų žmonių, kad jiems ATSIBODO gyventi tokioje santvarkoje. Jie nori permainų. Radikalių. Tai iš vienos pusės džiugina, o iš kitos – labai įpareigoja. Deja, vieniems įsitvirtinus, kiti praranda įgūdžius. Pagrindinis klausimas – ką galime pasiūlyti mes?

Manau, kad esminiai siūlymai rinkiminėje programoje turėtų būti orientuoti į inovacijas, kūrybiškumą ir nestandartinius sprendimus. Yra daugybė pavyzdžių ką galėtume padaryti. Imkime bet kurį iš jų – pvz. kultūros centro veikla. Šiandien ji yra labai centralizuota, o renginiai skirti daugiau vyresnio amžiaus auditorijai. O juk rajonas didelis – reikėtų daugiau veiklos skirtingose rajono vietose. Veiklos, kuri pritrauktų ir įtrauktų visų amžiaus grupių žmones.

Arba mokyklų padėtis. Taip, problemų su švietimo reguliavimu netrūksta – jis nėra pritaikytas mažumų gausiai apgyvendintiems rajonams. Bet imkime pavyzdžiu bet kurį didesnį miestelį. Dažnu atveju kiekviename jų rasime dvi mokyklas – vienoje mokoma lietuvių kalba, kitoje – lenkų. Abiejose mokyklose yra direktorius, finansininkas, ūkvedys, kūno kultūros mokytojas. Kiekviena mokykla veža mokinius iš šalia esančių kaimų atskiru autobusiuku. AR TAI NORMALU?

Žinoma, esant status quo, nieko nereikia keisti. O aš manau, kad keisti reikia. Atrodo, kad keisti nori vis daugiau bendraminčių.

Gegužės pradžioje kartu su Seimo nariu A. Sysu lankėmės Baltojoje Vokėje. Išvakarėse pranešėme apie susitikimą gyventojams: bendravome su sutiktais žmonėmis, platinome skelbimus. Veikėme “partizaniškai” ir tai pasiteisino. Netikėjau, bet susitikime su gyventojais susirinkko beveik pilna salė. Bendravome apie visus miestelio gyventojams aktualius klausimus. Tiesa, tą pačią akimirką kai seniūnas sužinojo apie susitikimą mokykloje, kurioje mokoma lenkų kalba, susitikimas buvo atšauktas (ale negalima) – tai irgi realybė.

Išskirčiau keletą pagrindinių minčių iš tos dienos susitikimų:

• “Saviems nereikalingi, lenkams svetimi” – kad lietuviai Šalčininkų rajone yra mažuma – žinome. Kad rajonas gausiai finansuojamas iš Lenkijos organizacijų – irgi. Ir tai nėra blogai. Tai realybė. Tik valstybė galėtų nepalikti rajono likimo valiai.
• Karalius, Sacharukas ir kitos Seimo anomalijos kelia žmonėms pasišlykštėjimą (o Jums ne?). Ir dėl dainininkų nepatinka žmonėms kaip yra. Tik čia vienintelis atsakymas jiems – “už juos statistiškai balsavo kas 6 Lietuvos gyventojas, tad ir šioje salėje yra balsavusių”. Tik nieks neprisipažįsta.
• Žmonėms svarbiausia, kad su jais šnekėtų. Tiesa, Talmont’o sako irgi senai nematė žmonės – o jis juk apygardoje išrinktas.

Ir svarbiausia, kad prieš kitus rinkimus visi vėl šūkaus “čia lenkai, čia nelaimėsi” ir pan.

Mielieji – dirbti reikia, o ne šnekėti. Ir kam nepatinka lenkai tegul nedirba šiame rajone. Labai teisingai vienas bičiulis per susirinkimą praėjusią savaitę pasakė – ne priešgyniauti, o tapti jų problemų sprendėjais yra kiekvieno mūsų užduotis. Tikiu tuo ir palaikau.

Neatspejote – rašysiu ne apie pavardės šį kartą. Pirmiausia pasižiūrėkite paveiksliuką ir pasakykite – kas čia negerai?

Žinoma, nesunku suprasti pagal pavadinimą. Nėra puslapio lenkų kalba. Nors yra ir rusiškai, ir net kinietiškai.

Šiandien kreipiausi į Seimo kanclerį, kad paaiškintų man kodėl nėra vertimo į lenkų kalbą.

Juk net jei vertimai orientuoti tik į užsienio lankytojus, Lenkija juk mūsų užsienio politikos prioritetuose yra didžioji “draugė”.

Lauksiu atsakymo iš Seimo kanceliarijos, o gavęs – informuosiu ir Jus.

O gal turite kitą nuomonę ir manote, kad vertimo į lenkų kalbą nereikia?

Likau maloniai nustebintas Seimo kanceliarijos operatyvumu. Atsakymą gavau per keletą valandų. Jis skamba taip [kalba netaisyta]:

Gerbiamas Dariau Skusevičiau,

Atsakant į Jūsų paklausimą, norėčiau išsamiau paaiškinti situaciją, dėl Seimo interneto svetainės užsienio kalbomis. Kuriant koncepciją, dėl svetainių užsienio kalba, buvo pasirinktos visos trys tarptautinėje erdvėje didžiosiomis užsienio kalbomis vadinamos kalbos: anglų, prancūzų ir rusų (pastaroji kalba buvo pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės programoje, vykdo mokymus buvusių sovietinių respublikų parlamentų darbuotojams, kuriems, pagrinde, ši svetainė ir yra skirta). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Seimas sulaukdavo itin daug ekskursijų iš Vokietijos. Ryšių su visuomene skyriuje dirbant specialistui, turinčiam aukšto lygio vokiečių kalbos žinias, buvo nuspręsta sukurti svetainę ir vokiečių kalba (Skyrius taip pat turi atsakingus darbuotojus, prižiūrinčius svetaines anglų, prancūzų ir rusų kalbomis, deja, nei vienas darbuotojas neturi reikiamo lygio lenkų kalbos žinių). Sukurti pristatomąją ( ne aktyvią ir kintančią) Lietuvos Respublikos Seimo svetainę kinų kalba, pasiūlė Kinijos ambasada. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ir į pasaulio ekonomikos milžinus besiveržiančios Kinijos santykiai nuolat stiprėja, buvo nuspręsta pristatyti šios valstybės piliečiams, verslo atstovams  mūsų šalies teisinę bazę, teisėkūros procesus yra pakankamai aktualu. Juo labiau, kad pateiktos informacijos vertimą užtikrino pati ambasada.

Atsižvelgiant į ekonimę šalies situaciją, finansinių galimybių kurti dar vieną svetainę ir užtikrinti jos funkcionalumą Seimo kanceliarija šiuo metu neturi. Dėl lėšų stygiaus ir sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, pagrindinis dėmesys šiuo metu yra skiriamas tik  dviems svetainėms – lietuvių ir anglų kalbomis ( nuorodos į pastarąją, aktualios  informacijos  apie Seimo įvykius gavimui, yra pateikiamos svetainėse rusų bei vokiečių kalbomis).

Nuoširdžiai tikimės, kad lenkakalbė tautinė mažuma, ypač daugiau šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis besinaudojantis jaunimas, turi galimybę pasinaudoti lietuviškaja svetaine, taip drįstu teigti remiantis patirtimi, kad į Seimo rūmus atvykstančioms lankytojų grupėms  iš Jūsų krašto ekskursijos vedamos lietuvių kalba.

Tikiuosi Jūsų supratimo.

Pagarbiai,
Egle Trembo

 Seimo Kanceliarijos
 Komunikacijos departamento
 Rysiu su visuomene skyriaus
vedeja

Atsakymas lyg ir įtikinantis. Bet pripažinkime, kad atrodo tas vėliavėlių kratinys kvailokai.