Darius Skusevičius

Vakar visiems puikiai žinoma organizacija “Laisvosios rinkos institutas” paskelbė savivaldybių reitingus 2011 metais. Reitingas sudarytas remiantis tokiais kriterijais: biudžeto sandara, konkurencijos skatinimas, mokesčių našta, turto valdymas ir PRIVATIZAVIMAS, nebūtinų funkcijų atsisakymas, biurokratinė našta.

Pabandžiau suprasti – kokia tokio reitingo esmė. Mano supratimu paprasta – inicijuoti vidinį (gyventojų) spaudimą savivaldybei – “mažinkite mokesčius”, “privatizuokite” ir pan.

Sutinku, kad Šalčininkuose yra daug taisytinų dalykų, tačiau niekuomet nesutiksiu, kad viskas yra blogai. Žinoma, laisvosios rinkos ideologams norėtųsi, kad savivaldybė VISKĄ atiduotų savieigai – “nematoma rinkos ranka viską sureguliuos pati”, tačiau pavyzdžiai, kas nutinka kai ta “ranka” prieina prie “lovio” – akivaizdūs.

Pagrindiniai siūlymai, kaip padaryti, kad Šalčininkų rajono savivaldybė “pakiltų indekse” yra tokie:

1. Privatizuoti atliekų surinkimo paslaugas teikiančią įmonę
2. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą sumažinti iki 0,3 proc.
3. Žemės mokesčio tarifą sumažinti iki 0,5 proc.

Privatizavimas – dažnai eskaluojamas klausimas. Žinoma, gal atliekų surinkimas ir nėra pirminė savivaldos funkcija, BET. Esu matęs daug gražių paveikslėlių ir girdėjęs daug pasakų apie tai, kaip viskas pasikeis į gerą, kai privatizuosime vieną ar kitą valstybės/savivaldybės valdomą objektą. Deja, rezultate gyventojas visuomet pralaimi, nes netrukus po privatizacijos kyla kaina, o kokybė nepasakyčiau, kad ženkliai gerėtų. Juk privataus sektoriaus pirmapradis tikslas – uždirbti pelną akcininkams.

Kažkodėl LLRI ekspertai nepastebi (greičiausiai nenori), kad Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas šiemet buvo sumažintas nuo 1 proc. iki 0,9 proc. (manau tai mažas, bet labai teigiamas žingsnis).  Savivaldybė juk negali imti ir vieną dieną apversti viską aukštyn kojom – ji, priešingai nei LLRI, turi atsakomybę prieš GYVENTOJĄ, o ne prieš KAPITALĄ.

Apibendrinant – nieko kito iš LLRI ir nebuvo galima tikėtis. Užtenka pasižiūrėti jų rėmėjų, valdymo organų narių sąrašus. Kažkas gyvena “iš biudžeto” ir bando jį panaudoti kiek įmanoma efektyviau, o kažkas, už gautus pinigus turi “atidirbti”. Tai vat ir atidirbinėja.

Nuorodą į Lietuvos savivaldybių indeksą 2011 rasite LLRI svetainėje.

Paskutiniu metu netyla diskusijos (galime vadinti net “kova”) dėl švietimo sistemos pertvarkos tautinių mažumų mokyklose. Aš nepritariu vykdomai pertvarkai – negalima tautinių mažumų vaikų pastatyti į nelygias pradines sąlygas, vienodinant egzaminus jau nuo 2013 metų.

Esu tikras, kad ji vykdoma per daug skubotai, o vakar pasirodę pranešimai, kad Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė “susitarė”, kad egzaminas bus vienodas, bet vertinimas skirsis, tik dar kartą parodo, kad Lietuvos Vyriausybė neturi politinės valios pripažinti savo klaidų ir skubotai įvedamų permainų, todėl bando jas švelninti, savo pačios įvestų normų apeidinėjimu.

Žemiau pateikiu ir LSDP frakcijos Seime pranešimą:

Konservatorių ir liberalų balsais priimto švietimo įstatymo pataisos, kad jau artimiausiais metais Lietuvoje gyvenantys kitakalbiai kartu su lietuviais laikytų vienodą lietuvių kalbos egzaminą, yra sunkiai įgyvendinamos per tokį trumpą laiką, o Švietimo ir mokslo ministerija realiai dar nėra pasirengusi tokiam žingsniui.

Tautinių bendrijų atstovai, kurių šeimose nekalbama lietuvių kalba, turi daug mažesnius lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius. Tą pažymi ir specialistai. Todėl suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą jau 2013 metais yra nerealu. Teisingiausia būtų tai padaryti, kai bus realizuota visa naujoji lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų dėstymo lietuvių kalba programa, bet kuriuo atveju – ne anksčiau kaip po ketverių metų.

Socialdemokratai supranta, kad yra būtina pasiekti, kad Lietuvos tautinių bendrijų atstovai gerai mokėtų valstybinę kalbą, tačiau tai negali būti daroma revoliuciniu keliu. Raginame švietimo ir mokslo ministeriją peržiūrėti priimtus sprendimus. Pasiruošti jų įgyvendinimui ir lietuvių kalbos egzamino reikalavimus kitakalbiams suvienodinti tik nuo 2016-2018 metų. Tai sumažintų bereikalingą įtampą, kilusią dėl tokio gerai neapgalvoto sprendimo, ir pagerintų santykius su mūsų kaimynine šalimi.

Neatspejote – rašysiu ne apie pavardės šį kartą. Pirmiausia pasižiūrėkite paveiksliuką ir pasakykite – kas čia negerai?

Žinoma, nesunku suprasti pagal pavadinimą. Nėra puslapio lenkų kalba. Nors yra ir rusiškai, ir net kinietiškai.

Šiandien kreipiausi į Seimo kanclerį, kad paaiškintų man kodėl nėra vertimo į lenkų kalbą.

Juk net jei vertimai orientuoti tik į užsienio lankytojus, Lenkija juk mūsų užsienio politikos prioritetuose yra didžioji “draugė”.

Lauksiu atsakymo iš Seimo kanceliarijos, o gavęs – informuosiu ir Jus.

O gal turite kitą nuomonę ir manote, kad vertimo į lenkų kalbą nereikia?

Likau maloniai nustebintas Seimo kanceliarijos operatyvumu. Atsakymą gavau per keletą valandų. Jis skamba taip [kalba netaisyta]:

Gerbiamas Dariau Skusevičiau,

Atsakant į Jūsų paklausimą, norėčiau išsamiau paaiškinti situaciją, dėl Seimo interneto svetainės užsienio kalbomis. Kuriant koncepciją, dėl svetainių užsienio kalba, buvo pasirinktos visos trys tarptautinėje erdvėje didžiosiomis užsienio kalbomis vadinamos kalbos: anglų, prancūzų ir rusų (pastaroji kalba buvo pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad Lietuva aktyviai dalyvauja Rytų partnerystės programoje, vykdo mokymus buvusių sovietinių respublikų parlamentų darbuotojams, kuriems, pagrinde, ši svetainė ir yra skirta). Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Seimas sulaukdavo itin daug ekskursijų iš Vokietijos. Ryšių su visuomene skyriuje dirbant specialistui, turinčiam aukšto lygio vokiečių kalbos žinias, buvo nuspręsta sukurti svetainę ir vokiečių kalba (Skyrius taip pat turi atsakingus darbuotojus, prižiūrinčius svetaines anglų, prancūzų ir rusų kalbomis, deja, nei vienas darbuotojas neturi reikiamo lygio lenkų kalbos žinių). Sukurti pristatomąją ( ne aktyvią ir kintančią) Lietuvos Respublikos Seimo svetainę kinų kalba, pasiūlė Kinijos ambasada. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ir į pasaulio ekonomikos milžinus besiveržiančios Kinijos santykiai nuolat stiprėja, buvo nuspręsta pristatyti šios valstybės piliečiams, verslo atstovams  mūsų šalies teisinę bazę, teisėkūros procesus yra pakankamai aktualu. Juo labiau, kad pateiktos informacijos vertimą užtikrino pati ambasada.

Atsižvelgiant į ekonimę šalies situaciją, finansinių galimybių kurti dar vieną svetainę ir užtikrinti jos funkcionalumą Seimo kanceliarija šiuo metu neturi. Dėl lėšų stygiaus ir sumažėjusio darbuotojų skaičiaus, pagrindinis dėmesys šiuo metu yra skiriamas tik  dviems svetainėms – lietuvių ir anglų kalbomis ( nuorodos į pastarąją, aktualios  informacijos  apie Seimo įvykius gavimui, yra pateikiamos svetainėse rusų bei vokiečių kalbomis).

Nuoširdžiai tikimės, kad lenkakalbė tautinė mažuma, ypač daugiau šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis besinaudojantis jaunimas, turi galimybę pasinaudoti lietuviškaja svetaine, taip drįstu teigti remiantis patirtimi, kad į Seimo rūmus atvykstančioms lankytojų grupėms  iš Jūsų krašto ekskursijos vedamos lietuvių kalba.

Tikiuosi Jūsų supratimo.

Pagarbiai,
Egle Trembo

 Seimo Kanceliarijos
 Komunikacijos departamento
 Rysiu su visuomene skyriaus
vedeja

Atsakymas lyg ir įtikinantis. Bet pripažinkime, kad atrodo tas vėliavėlių kratinys kvailokai.

Google Translate – visagalis Šiandien gavau kiek kitokį nei visada spam’inį laišką, kuriuo dalinuosi ir su Jumis:

Mums malonu pranešti Jums apie skelbimą šiandien, 2010 m. kovo 29 d., nugalėtojų UK National Lottery, Tarptautinės programos vyks kovas 28, 2010 pasaulio interneto lotto uk. Jūs elektroninio pašto adresą buvo pridėtas prie bilieto numerį 023-0148-790-459, kurios eilės numeris 5.073-11 atkreipė laimingas numeriai 43-11-44-37-10-43, todėl jūs vonas į 3rd category loterijoje. Turite todėl buvo patvirtintos vienkartinės užmokesčio $ 725,000.00 dolerių grynaisiais įskaitomos į failą Nuoroda NR. UNL/26510460037/02. Tai iš viso prizo pinigai nuo $ 725,000.00 (USD) bendra tarp dešimties tarptautinių nugalėtojai šioje kategorijoje. Visi dalyviai buvo atrinkti atsitiktine tvarka iš World Wide Website per kompiuterį atkreipti sistema ir išgauti iš daugiau kaip 100.000 įmonių iš Australijos, Naujosios Zelandijos, JAV, Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje kaip tarptautinių Akcijos programa, kuri vyksta kasmet.

Argi ne linksmai googl’as verčia spaminius tekstukus?

Šiandien darbe svarstėm iš alfa.lt gautą pasiūlymą – talpinti informaciją šio portalo naujai kuriamoje rubrikoje “Politikų ringas”. Idomiausia, kad pasirodo nuomonės reiškimui reikia pinigų – kas turi jų daugiau – ringe bus labiau matomas.

Suteikiame galimybę išsakyti savo nuomonę.
1 nuomonė – 1000 Lt.
Interviu – 2000 Lt.
4 – 8 nuomonės – 6000 Lt/mėn.
Video konferencija – 2000 Lt, kai dalyvauja 2 politikai – po 3000 Lt.
Kiekviena nuomonė laikoma tituliniame puslapyje 2 dienas, kiekviena papildoma diena +500 Lt.

 Kaip manote, ar tai normalu?