Darius Skusevičius

LR Vyriausybės puslapyje prie A. Kubiliaus nuotraukos užrašas „Mes būsime tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”. Štai nuoroda į Ministro Pirmininko dienoraštį. Ko nesitikėjau, tai nesitikėjau – naujausias įrašas yra 2009-01-25 dienos:

Šiandien kelias valandas vaikštinėjau po Antakalnį ir Neries pakrantes. Oras subjuręs, neišslidinėta žiema praranda paskutinį sniegą, bet viskas dvelkia gaivinančia ramuma. Gamta paniurusi, bet nuotaika rami. To nepajusi žiūrėdamas į lauką tik per langą.

…

Vaikštinėjo jis. Dabar turbūt nebe. Bent parašyt “krizės laikotarpiu nieko nerašysiu” galėjo. Na bet jie gi “yra tikrai veikli ir aktyvi Vyriausybė, tikra Permainų Vyriausybė”. Matosi. Tik ar į gerą.

Keletą dienų ruošiau pranešimą apie Martin Luther King, Jr. gyvenimą. Sudomino tai, kad rašytinių šaltinių apie šį iškilų žmogų yra tikrai daug. Visuomet žavėjausi juo. Ne kartą vedant seminarus studentams yra tekę pristatyti jo kalbą, sakytą 1963 metais. Tinklapis “American Rhetoric”  jo kalbą “I have a dream” reitinguose pateikia pirmuoju numeriu. Siūlau paanalizuoti jo kalbą – joje daug metaforų, pakartojimų. Man labiausiai įstrigo keletas:

Instead of honoring this sacred obligation, America has given the Negro people a bad check, a check which has come back marked “insufficient funds.” But we refuse to believe that the bank of justice is bankrupt. We refuse to believe that there are insufficient funds in the great vaults of opportunity of this nation. So we have come to cash this check — a check that will give us upon demand the riches of freedom and the security of justice.

…

We must forever conduct our struggle on the high plane of dignity and discipline. We must not allow our creative protest to degenerate into physical violence. Again and again we must rise to the majestic heights of meeting physical force with soul force.

…

This is our hope. This is the faith that I go back to the South with. With this faith we will be able to hew out of the mountain of despair a stone of hope. With this faith we will be able to transform the jangling discords of our nation into a beautiful symphony of brotherhood. With this faith we will be able to work together, to pray together, to struggle together, to go to jail together, to stand up for freedom together, knowing that we will be free one day.

…

And when this happens, when we allow freedom to ring, when we let it ring from every village and every hamlet, from every state and every city, we will be able to speed up that day when all of God’s children, black men and white men, Jews and Gentiles, Protestants and Catholics, will be able to join hands and sing in the words of the old Negro spiritual, “Free at last! free at last! thank God Almighty, we are free at last!”

Galbūt Martin Luther King, Jr. lyderystės fenomenas buvo ir yra hiperbolizuotas, tačiau ko verta vien jo kalba. Ko verti jo pasipriešinimai esamai santvarkai ir KITOKS požiūris. Juk ne kažkam kitam, o būtent jam užkliuvo esama tvarka, kuri iki dvidešimtojo amžiaus šeštojo dešimtmečio visuomeniniuose autobusuose draudė juodaodžiams sėdėti kartu su baltaisiais – būtent jis iniciavo protestus, kad ši tvarka būtų pakeista.

Visą savo gyvenimą M.L.King’as paskyrė kovai prieš rasinę diskriminaciją. Siekė, kad Nepriklausomybės deklaracija užtikrintų vienodas teises ne tik baltiesiems, bet ir juodaodžiams, azijiečiams. Išskirtinis jo “kovos” bruožas buvo tas, kad jis visada pasisakė už TAIKŲ kovos būdą, atsisakant bet kokių agresijų ir smurto.

Įspūdinga tai, kad visą gyvenimą iki pat mirties (1968 m. buvo nužudytas), jis siekė tikslo dalyvaudamas įvairiose organizacijose, judėjimuose. Susibūrimuose nuolat sakydavo kalbas, yra parašęs eilę knygų. Jis kryptingai dirbo savo įsitikinimų įgyvendinimui.

Nuo 1964 metų juodaodžiai įgijo balso teisę rinkimuose.Tais pačiais metais jis tapo jaunausiu Nobelio premijos laureatu, gavęs apdovanojimą už sėkmingas pastangas kovoje prieš rasinę nelygybę.

Daug kas net negalėjo įsivaizduoti, kad juodaodžiai turės tokias pačias teises kaip ir baltieji. Tai buvo pirmieji žingsniai davę pagrindą tam, kas JAV ir visame pasaulyje šiandien suprantama kaip natūralus reiškinys.

Tai yra tikėjimo, kad pasaulį pakeisti įmanoma pavyzdys.

Žaviuosi šia asmenybe.

Kas sugebės paneigti teiginį, kad jei ne M.L.King’as – B. Obama šiandien nebūtų JAV prezidentas?