Darius Skusevičius

Šiuo metu labai plačiai diskutuojama dėl LR institucijų duomenų apie A. Beliackio sąskaitas Lietuvoje pateikimo Baltarusijai. Diskusijas dar labiau įaudrino vizų išdavimas ES nepageidaujamiems asmenims. Diskusijose matau labai jau daug šnekėjimo – visi tik burba kaip viskas blogai – tačiau kietos pozicijos nesiryžta užimti beveik niekas.

Pradėkime nuo to, kad demokratinių procesų skatinimas ir kova su “režimu” yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų – tai atsispindi ir demokratiškumo skatinimo programose ir bendrose politikos gairėse. Tą dažnai akcentuoja ir ponai valdantieji.

Šiandieninis ministro apsilankymas RŪMUOSE, tikėjau, reikš vieną paskutiniųjų jo darbo dienų. Rezultatas – “nereikalauja asmeninės atsakomybės”. O juk valdantieji supranta ir pripažįsta, kad duomenų apie A. Beliackį išdavimas Baltarusijai – Lietuvos klaida.

Kitas dėmesio vertas įvykis – vizų išdavimas ES nepageidaujamiems asmenims. Čia klausimas kyla tik vienas – o kas būtų buvę, jei Baltarusijos pareigūnai vis tik būtų patekę į Šengeno erdvę? Vėlgi – žinybos skėsčioja pečiais ir teigia “įvyko klaida, sudaryta darbo grupė, tiriame, bausime”. Šiuo atveju RŪMAI iš viso nekalba.

Dar norėčiau paminėti taip kritikuojamą 18 metų prastai veikusį tarpžinybiškumo mechanizmą, užsienio politikos koordinavimo klausimą. Mieli ponai, prašyčiau nežiūrėti taip toli. Juk jūsų vyriausybė ir susidėliojo tokius mechanizmus. Juk ne kas kitas, o jūsų vyriausybė nustatė kas ir kaip koordinuoja užsienio reikalus, kaip sprendžiami kiti klausimai tarp skirtingų struktūrų.

O dabar prisiminkime, kai už netinkamą frazę buvo atšauktas LR ambasadorius Latvijoje, “nubaustas” buvęs užsienio reikalų ministras ir daugybė kitų pareigūnų. Tuomet nesuprantama kodėl tokios atsakomybės Ponia reikalavo kitais atvejais? Kur ta kieta pozicija? Greičiausiai L. Bielinis tikrai buvo teisus.

Mano nuomone, valstybės tarnautojų klaidos – priežastis atleidimui iš darbo. Tačiau šie “nesusipratimai” – tarptautinio lygio skandalai, ilgam sumenkinę Lietuvą tarptautinės bendruomenės akyse. O tai jau, ne “technika”. Tai – politika. O už netinkamą politiką, turi būti politinė atsakomybė.

Visgi jei nebus imtasi rimtų veiksmų – tiesiog viešai deklaruokite, ponai valdantieji, kad nusispjauti jums į procesus Baltarusijoje.

Arba, gerbiami ponai, imkitės veiksmų, nustoję “pūsti miglą į akis”.

Šį savaitgalį Bucharešte (Rumunijoje) įvyko ECOSY – Europos jaunųjų socialistų 10-asis kongresas. Kongrese dalyvavo daugiau nei 200 delegatų iš visos Europos.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungą atstovavo Darius Skusevičius – LSDJS valdybos narys, tarptautinis sekretorius. Kiekviena šalis, dalyvaujanti ECOSY, turi po 12 balsų. Jei yra daugiau organizacijų iš vienos šalies – 12 balsų pasidalinimas yra jų tarpusavo susitarimo reikalas. Įdomus faktas: organizacijai skiriant balsus, tikrinamas lyčių balanso laikymasis sudarant delegaciją – jei šio principo nesilaikyta, delegacijai skiriama dvigubai mažiau balsų. Tiesa, lyčių lygybę skatino posėdžio prezidiumas, ragindamas esant daugiau nei vienam pasisakymui iš organizacijos rotuoti pasisakančiuosius lyties aspektu.

Kongresas buvo svarbus keliais aspektais. Pirmiausia – jame buvo renkamas naujas organizacijos prezidentas, atsakingasis sekretorius, viceprezidentai, kontrolės komisija. Naująja organizacijos prezidente tapo Kaisa Penny (Suomija), o atsakinguoju sekretoriumi – Thomas Maes (Belgija).

ECOSY išlaikė šį egzaminą – iš 251 balsadėžėje rasto biuletenio 239 buvo nepažymėti, o 12 pažymėtų biuletenių lėmė viceprezidentų laimėjimą su minimaliu leistinu pagal statutą balsų skaičiumi – kiekvienas kandidatas gavo po vieną balsą. Štai tikrasis solidarumas ir demokratija.

Suvažiavime patvirtinta naujoji ECOSY biuro sudėtis. Šis organas priima svarbiausius organizacijos sprendimus tarp kongresų. Kiekviena šalis nominuoja savo atstovą į biurą 2 metų kadencijai. LSDJS šiame organe atstovaus D. Skusevičius.

Kongrese daug dėmesio buvo skirta politinėms diskusijoms dėl organizacijos politinės programos, rezoliucijų ir deklaracijų. Po daugiau nei dieną trukusių svarstymo procedūrų buvo patvirtintos pagrindinės organizacijos politinės nuostatos ir siekiai ateinantiems 2 metams.

Lietuvos Socialdemokratinio jaunimo sąjunga taip pat pasiekė keleto susitarimų – įtvirtinta organizacijos pozicija dėl siekio dirbti Baltarusijos klausimu, sutarta dėl tolimesnių veiksmų ECOSY, IUSY (Tarptautinė jaunųjų socialistų sąjunga), FNSU (Šiaurės ir Baltijos šalių sąjunga).

Šių metų gegužės mėnesį vyks FNSU atstovų susitikimas, birželį – ECOSY biuro posėdis, liepos 25-31 dienomis Austrijoje vyks IUSY vasaros stovykla, kurioje dalyvaus tūkstančiai jaunųjų socialdemokratų iš viso pasaulio (www.iusysummercamp.org).

Metai buvo išties turiningi. Tą supratau bandydamas atrinkti reikšmingiausias nuotraukas.

Šie metai pirmiausia buvo reikšmingi tuo, kad su Dorota davėme įžadus vienas kitam. Balandžio 17 dieną turėjo lyti, bet nelijo. Galėjo būti blogas oras, bet nebuvo. Diena buvo labai įtempta, bet mes atsilaikėme. Prieš keletą dienų buvo 9 mėnesiai kai esame susituokę, o viskas tik geryn ir geryn.

Rugpjūtį susituokė sesuo. Buvome liudininkais.

Briuselyje lankiausi kelis kartus – vasarį buvau stažuotėje Europos Parlamente. Išties, neaplankius EP sunku iki galo suprasti veiklos specifiką. Dalyvavau frakcijos, įvairių komisijų, plenariniame posėdyje (miniplenarinėje sesijoje), vyko daug renginių, PES aktyvistų susitikimas. Ačiū Jurgiui ir Kasparui už svetingumą, o Justui už galimybę!

Gegužės mėnesį vedžiau mokymus Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungai, o rugpjūtį (neturiu nuotraukų) – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos renginį. Įdomu nuolat matyti, kaip pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos auga ir tobulėja. Veikiame kartu jau keletą metų.

Vizitai Armėnijoje ir kitose Rytų Europos bei Pietų Kaukazo valstybėse nuolat džiugina. PBA vykęs Armėnijoje paliko neišdylančių įspūdžių, o naujos pažintys įkvepia naujų projektų inicijavimui. Matau tame prasmę ir tikslą.

Pavasarį buvau vienbalsiai išrinktas LSDP Šalčininkų skyriaus pirmininku, o metų gale – reitinguotas pirmuoju numeriu savivaldos rinkimams. Lapkritį atkūrėme jaunimo sąjungos skyrių, su kuriuo inicijavome kelias akcijas – Šiukšlėms ne! ir Atšvaitų dalinimo akciją gruodį.

Nuo rugsėjo pradėjau dirbti Vilnijos verslo inkubatoriuje direktoriumi.

Metai buvo gausūs Seimo ir Europos Parlamento narių vizitų į rajoną. Lankėsi A. Butkevičius, A. Sysas, V. Andriukaitis, Č. Juršėnas, V. Blinkevičiūtė, J. Olekas ir kiti.

Svarbiausia toliau veikti ir siekti užsibrėžtų tikslų. 2010 metai buvo geri, o įdėjus dar daugiau pastangų 2011 galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Tad šiam kartui tiek. Gyvename 2011.

Po diskusijos ISM’e apie padėtį Graikijoje susidėliaojau keletą minčių ką apie tai galvoju. Jomis ir dalinuosi.

Esu tikras (ir diskusija nepakeitė mano nuomonės), kad Europa elgiasi teisingai gelbėdama Graikiją. Manau, kad graikų socialinė sistema buvo labai palanki šalies piliečiams, tačiau dalies NEPAGRĮSTŲ lengvatų teks atsisakyti. Juk turbūt būtų sąžininga, kad graikų išėjimo į pensijas amžius būtų prailgintas bent keletu metų (juk Vokietijoje, kuri skyrė nemažai pinigų šis amžius yra 67 metai). Ir visi kiti pavyzdžiai. Manau, kad dabartiniai graikų protestai yra antieuropietiški – nacionalistiškai žiūrėdami tik į “savo asmeninės situacijos blogėjimą” jie pamiršta, kad visos eurozonos šalys moka už graikų klaidas. Iš kitos pusės – kuo kaltas jaunimas, kuris turės nešti vyriausybės užkrautą naštą? Ir čia Graikija gali susidurti su didele emigracijos banga, iš to sekančiu blogėjančiu dirbančių/pensininkų/naujagimių santykiu. Sprendimas gal galėtų būti socialinių garantijų mažinimas, bet ne mažiau nei yra gretimose ES valstybėse, kad nebūtų poreikio emigruoti.

O gal yra kitų nuomonių? Padiskutuokime…

Šiandien savo kandidatūrą atsiėmė Bulgarijos deleguota kandidatė Rumiana Jeleva. Jos kandidatūra kėlė abejonių jau kurį laiką. S&D lyderio Martin Schulz pranešime spaudai teigiama:

Jos sprendimas yra geriausias rezultatas visiems, įskaitant ir ją pačią. Po tokio prasto pasirodymo Europos Parlamente, kuris parodė jos kompetencijos trūkumą, toks rezultatas buvo neišvengiamas ir nuspėjamas. Man labai gaila, kad EPP frakcija desperatiškai bandė ją išgelbėti, nepaisant jos pasirodymo. Politinį lojalumą vertinti labiau nei kompetencijas atlikti darbą buvo didžiulė klaida. Mūsų politinė grupė darys viską, kad pagreitintų naujo Bulgarijos kandidato klausymus. Mes raginame Bulgarijos premjerą Boika Borisov atsakingai parinkti kitą kandidatą.

Dėl Europos Komisijos sudėties buvo planuojama balsuoti Europos Parlamente sausio 26 dieną, bet nelabai matau galimybės tai padaryti. Pirmiausia – bulgarės atsisakymas kandidatuoti; antra – europarlamentarų norai surengti papildomus klausymus keliems nominuotiems kandidatams į EK; na ir trečia – A. Šemeta buvo įvertintas tikrai prieštaringai.

Kolkas girdėjau tik kalbas dėl portfelio keitimo galimybės, nekeičiant Lietuvos deleguoto asmens, bet gal variantas būtų pakeisti personaliją.

Visai įdomiai man skamba mintis iš pykčių Lietuvoje išvaduoti ”tarp Seimo ir Prezidentūros stumdomo” (kaip rašo spauda) užsienio reikalų ministrą V. Ušačką. Tikrai puiki kandidatūra į eurokomisarus manau būtų iš visų dabar įmanomų variantų. Bet kaip suprantu problema “neturime kur tuomet dėti A. Šemetos” bus svaresnė ir niekas nesikeis.

Bus bandoma visais būdais “iškišti” Europos Komisijai A. Šemetą. Nežinau kiek aklu reik būti, kad pagal praeities darbus suprasti, kad jis NETINKAMAS tokiam darbui. Ar galvojame “ne Lietuvoje, tai nesvarbu”?

Ir tada žiniasklaida dar kaltins Lietuvius balsavusius prieš Europos Komisijos sudėtį “tautos išdavyste”…

Įdomu būtų sužinoti ką mano kiti šiais klausimais.