Pamokos iš Baltosios Vokės
Gegužės pradžioje kartu su Seimo nariu A. Sysu lankėmės Baltojoje Vokėje. Išvakarėse pranešėme apie susitikimą gyventojams: bendravome su sutiktais žmonėmis, platinome skelbimus. Veikėme “partizaniškai” ir tai pasiteisino. Netikėjau, bet susitikime su gyventojais susirinkko beveik pilna salė. Bendravome apie visus miestelio gyventojams aktualius klausimus. Tiesa, tą pačią akimirką kai seniūnas sužinojo apie susitikimą mokykloje, kurioje mokoma lenkų kalba, susitikimas buvo atšauktas (ale negalima) – tai irgi realybė.
Išskirčiau keletą pagrindinių minčių iš tos dienos susitikimų:
- “Saviems nereikalingi, lenkams svetimi” – kad lietuviai Šalčininkų rajone yra mažuma – žinome. Kad rajonas gausiai finansuojamas iš Lenkijos organizacijų – irgi. Ir tai nėra blogai. Tai realybė. Tik valstybė galėtų nepalikti rajono likimo valiai.
- Karalius, Sacharukas ir kitos Seimo anomalijos kelia žmonėms pasišlykštėjimą (o Jums ne?). Ir dėl dainininkų nepatinka žmonėms kaip yra. Tik čia vienintelis atsakymas jiems – “už juos statistiškai balsavo kas 6 Lietuvos gyventojas, tad ir šioje salėje yra balsavusių”. Tik nieks neprisipažįsta.
- Žmonėms svarbiausia, kad su jais šnekėtų. Tiesa, Talmont’o sako irgi senai nematė žmonės – o jis juk apygardoje išrinktas.
Ir svarbiausia, kad prieš kitus rinkimus visi vėl šūkaus “čia lenkai, čia nelaimėsi” ir pan.
Mielieji – dirbti reikia, o ne šnekėti. Ir kam nepatinka lenkai tegul nedirba šiame rajone. Labai teisingai vienas bičiulis per susirinkimą praėjusią savaitę pasakė – ne priešgyniauti, o tapti jų problemų sprendėjais yra kiekvieno mūsų užduotis. Tikiu tuo ir palaikau.
