Darius Skusevičius

Šalčininkų rajono gyventojai jau penkioliką metų iš eilės į valdžią rinko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus, bet situacija  rajone tik blogėjo. Žmonės bijo balsuoti už kitų partijų kandidatus: atseit lenkai tuomet žiemą neduos malkų ir nemokės pensijų. Tačiau rinkėjų baimė po truputį blėsta.

 

Situacija Šalčininkų rajone – viena blogiausių Lietuvoje

 

Nuolatiniai susitikimai su Šalčininkų rajono gyventojais ir įvairių organizacijų atstovais leido pajusti, o kai kurie statistiniai skaičiai – suprasti, kad Šalčininkų rajone nėra taip gerai kaip galėtų būti.

 

Miškai užima 44 proc. rajono ploto. Rajono miškingumas yra pusantro karto didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Tačiau rajone net nėra lentpjūvės. Jų gausu kituose rajonuose – šalčininkiečiai leidžia uždirbti kitiems, kuria darbo vietas. Situaciją dar geriau nusako statistiniai duomenys ir jų palyginimas su bendra Lietuvos situacija bei gretimais rajonais.

 

	Gyventojų skaičius	Nedarbo lygis 2009.09.01	Veikiančių įmonių skaičius	Tiesioginės užsienio investicijos 1 gyv.
Šalčininkai	37301	13.1	447	69
Trakai	35987	5.9	602	5453
Varėna	27990	8.2	403	356
Lietuva	3349872	10.1	84574	9398

 

Matyti, kad Šalčininkai stipriai atsilieka nuo gretimų Trakų ir Varėnos rajonų. Pagal nedarbo lygį viršija ne tik šių kaimyninių rajonų, bet ir Lietuvos vidurkį. Rajone menkas verslumo lygis – įmonę steigia maždaug kas 84-as žmogus (t. y. viena įmonė tenka 84 gyventojams), tuo tarpu bendrai Lietuvoje – kas 40-as, Trakuose – kas 60-as, Varėnoje – kas 69-as.

 

Pagal tiesiogines užsienio investicijas Šalčininkai – visiškas atsilikėlis – nuo Lietuvos vidurkio atsilieka 136 kartus (Lietuvos vidurkį labai stipriai kelia Vilnius), nuo kaimyninių Trakų – 79 kartus. Netgi Varėna pritraukia penkis kartus daugiau tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui.

 

Šalčininkų rajono savivaldybės strateginiame plane rajono socialinis portretas piešiamas labai juodai: rajone daug socialiai remtinų žmonių; priklausomybė nuo socialinės paramos neskatina ieškoti darbo; kaimo vietovėse paplitęs alkoholio vartojimas; daugėja iš didmiesčių atvykstančių asocialių šeimų; dėl nestabilios socialinės ekonominės aplinkos gali paplisti vaikų nepriežiūra ir smurtas prieš vaikus.

 

Ir tai tik keletas įžvalgų apie situaciją rajone. Tačiau jų visiškai užtenka susidaryti bendram vaizdui – Šalčininkus apėmęs visuotinis ekonominis, socialinis ir kultūrinis sąstingis.

 

Situacija blogėja, tačiau rinkimuose niekas nesikeičia

 

Panagrinėkime paskutinių 15 metų rinkimų į Šalčininkų rajono savivaldybę rezultatus. Pagal rajone gyvenančių gyventojų skaičių Savivaldybės Taryba yra formuojama iš 25 Tarybos narių, kurie vėliau sprendimus priima balsų dauguma.

 

1995 metais Šalčininkų raj. savivaldybės Tarybos rinkimuose LLRA gavo 14 mandatų iš 25. 1997 metais LLRA gavo 20 mandatų iš 25. 2000 metais LLRA gavo 18 mandatų iš 25. 2002 metais LLRA gavo 17 mandatų iš 25. 2007 metais LLRA gavo 20 mandatų iš 25.

 

Akivaizdu, kad rajonui svarbius sprendimus nuo 1995 metų priima Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoti Tarybos nariai. Įdomu tai, kad per visus 15 metų nei vienai partijai nebuvo patikėta bent jau dalyvauti daugumos formavime.

 

LLRA atstovai, partijos nariai, užima atsakingas pareigas ne tik Taryboje, bet ir kitose svarbiose rajonui institucijose: rajono administracijoje, seniūnijose, savivaldybės mokyklose.

 

Kodėl Šalčininkų rajono žmonėms nereikia permainų?

 

Net 70 proc. rajono gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Prisiminkime socialinį gyventojo portretą.

 

Rugsėjo mėnesį su kolegomis vykdėme gyventojų apklausą. Klausinėjome, su kokiomis problemomis jie dažniausiai susiduria, žinoma, klausėme ir apie rinkimus. Bandėme išsiaiškinti, kame slypi tokių balsavimo rezultatų priežastys?

 

Žmonių atsakymai buvo įvairūs, tačiau dažniausiai tos pačios krypties: “Jei nebalsuosime už LLRA, žiemą negausime malkų”; „LLRA mums moka pensijas”;  „Seniūnas sakė, kad jei neateisime į rinkimus, žiemą nevalys kelių”; „nebus gatvių apšvietimo”.

 

Ir tikrai – seniūnus skiria LLRA išrinktos Tarybos patvirtinta administracija, mokyklų direktorius taip pat. Būtų net sunku paskaičiuoti kiek darbo vietų Šalčininkuose yra tiesiogiai priklausomų nuo LLRA vadovybės sprendimų.

 

Rajone stipria sąveikos grandine apjuosti šimtai darbuotojų, jų aprūpinamų žmonių, jų mokomų mokinių tėvų ir daugelis kitų. Štai tau ir elektoratas.

 

Ar demokratijai reikės dar 20 metų?

 

Sunku suvokti, kaip žmonės gali būti patenkinti esama situacija, jei faktai rodo ką kitą. O gal jie niekuomet nematė kitos alternatyvos?

 

Žmonių baimė po truputį blėsta. Rajone daugėja išsimokslinusių, jaunų žmonių, kurie supranta, kad balsavimas yra slaptas ir niekas nesužinos, koks buvo balsavusio apsisprendimas. Žmonių, kurie suvokia, jog tam, kad gyvenimas rajone imtų keistis, gerėti, reikia kitokios valdžios, reikia rinkti kitų politinių jėgų kandidatus. Tačiau šis supratimas apie rinkimų sistemą, demokratinės santvarkos esmę, ateina iš lėto.

 

Žinoma, LLRA aršiai kovoja už tautinių mažumų teises ir laisves – bene vieninteliai. Tačiau pasižiūrėkime iš kitos pusės – ar tautiniu pagrindu sukurta partinė organizacija turi bent teorinę galimybę realiai dalyvauti Seime priimant svarbiausius sprendimus? Žinoma ne, nes jų yra tik 3 iš 141 – visi dalyvauja Liberaldemokratų frakcijos veikloje.

 

Todėl aš manau, kad būtina parodyti žmonėms, kad yra ir kitas pasirinkimas. Pavyzdžiui, socialdemokratai, kurie savo darbais ne kartą įrodė, kad gali racionaliai valdyti šalį ir vadovaujamas savivaldybes. Šiam rajonui reikia naujo vėjo, naujų gyvybingumo impulsų ir idėjų. Kitaip – viskas bus tik dar blogiau.