Archive for October, 2009
Gydytojas galės priimti tik lapkričio 27 dieną – mūsų eksperimentai Nemenčinėje
LSDP dienos Nemenčinėje atskleidė įdomių faktų apie vietos poliklinikos darbą ir ne tik.
Susitikimuose su viena didžiausių Nemenčinės įmonių UAB “Vilnika” darbuotojais, vėliau – Nemenčinės medienos darbuotojais išaiškėjo nemažai klausimų, kurie kelia daug problemų vietos gyventojams. Vienas jų – gydymo įstaigų darbo kokybė ir galimybė iš anksto užsirašyti į priėmimą pas bendrosios praktikos gydytoją.
LSDP dienose dalyvavę bičiuliai J. Olekas, V. Andriukaitis tiesiog negalėjo patikėti, kad laukti eilėje pas gydytoją reikėtų mėnesį laiko. “Kam spėlioti – paskambinkime ir išsiaiškinsime” – sakė J. Olekas. Paskambinome. “Daktarė jus galės priimti po lapkričio 27 dienos. Jei norite galite ateiti anksti ryte ir laukti bendroje eilėje – gal priims”. Suprask – su 39 laipsniais temperatūros pasėdėk porą valandų, t.y. nuo 7 val. ryto iki 14-15 valandos ir pateksi.
Nemenčinės medienoje darbuotojai tik patvirtino dvejones – “jei nori pakliūti tą pačią dieną turi ateiti prieš 7 valandą ir ilgai laukti – gal tuomet ir pakliūsi”.
O ką gi apie tai mano gydytojai? Po pietų susitikime su Nemenčinės medikais bendravome su vyr. gydytoju, Vilniaus rajono vicemeru. Uždavėme jiems klausimą ar taip yra iš tikrųjų. Atsakymas buvo kategoriškas - “to negali būti”. Mūsų vykdytą eksperimentą teko pakartoti dar kartą – šį kartą girdint visiems vietos valdžios ir medikų atstovams. Šį kartą registratūros darbuotojos atsakymas buvo “lapkričio viduryje”. Būtumėt matę jų veidus…..
Ligoninės bei poliklinikos vadovai pažadėjo šią problemą spręsti artimiausiu metu. Pasižiūrėsime kaip jiems seksis. Na, o jeigu šį tekstą skaito vietos gyventojai susiduriantys su analogiškomis problemomis – rašykite. Viešinsime tokią informaciją ir priversime vietos valdžią dirbti žmonėms.
Pridedu keletą nuotraukų iš susitikimo UAB “Vilnika”.
Svetlanos Chmieliauskienės nuotraukos.
Vilniaus ir Vilniaus krašto atgavimo minėjimas Turgeliuose
Praėjusį penktadienį vyko Vilniaus ir Vilniaus krašto atgavimo 70 metų minėjimas Turgelių mokykloje. Dalyvavome jame su bičiuliais Justu Pankausku ir Gediminu Žemaitaičiu. Man asmeniškai renginys patiko, tiesa, atsižvelgiant į tai, kad auditoriją sudarė moksleiviai, forma parinkta ne visai tinkama – kalbos, pristatymai.
Įdomiausia dalis buvo mokinių dainos, šokiai – priminė laiką, kai dainavau chore. Prisiminęs tai tiesiog negalėjau nepadainuoti savo sveikinimo kalbos metu. Netradiciniu sveikinimu susilaukiau didelio palaikymo – pritarimo dainuojant ir vėliavėlių “miško”. Šią medžiagą pateikiu žemiau. Taip pat pridedu ir keletą nufotografuotų akimirkų iš minėjimo.
Video sveikinimas:
Renginio nuotraukos:
Merkinės – Paulavos (Pavlovo) dvaro sodyba šiandien
Pakeliui į Turgelius, dešiniajame Merkio krante, XVIII amžiuje buvo įsikūrusi savo istorine praeitimi įdomi garsioji Pavlovo respublika. LDK referendorius, kanauninkas Povilas Ksaveras Bžostauskas (1739-1827) savo Merkinės dvare (nesietinas su Merkine ties Nemuno ir Merkio santaka) 1769 metais panaikino baudžiavą, lažą pakeitė piniginiu mokesčiu. (informacijos šaltinis: http://www.musupaveldas.lt/).
“Dar tarybiniais pokario metais rūmai buvo sveiki. Juose įsikūrė tarybinis ūkis ir laikė rūmuose grūdus. Vienas to ūkio direktorių prasivogė ir siekdamas nuslėpti nuostolius padegė rūmus. Po gaisro rūmai nebuvo remontuoti nei restauruoti, be stogo ir perdengimų ėmė nykti ir griūti. Šiandien rūmų vietoje beliko tik plytų krūvos. Paminklų apsaugos įstaigos pareigūnams atrodo nebuvo žinoma Pavlove rūmų nei istorinė, nei architektūrinė vertė ir nieko nepadarė, kad šį paminklą išsaugotų ateičiai.” (V. Drėma, 1988 metai).
Šiandien lankiausi Turgelių seniūnijoje, susitikau su žmonėmis, lankiausi įstaigose. Kartu nuvažiavau apžiūrėti “dvaro”. Deja, šiandien jis atrodo taip:
Kas atsitinka, kai rinkėjai balsuoja už malkas
Šalčininkų rajono gyventojai jau penkioliką metų iš eilės į valdžią rinko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus, bet situacija rajone tik blogėjo. Žmonės bijo balsuoti už kitų partijų kandidatus: atseit lenkai tuomet žiemą neduos malkų ir nemokės pensijų. Tačiau rinkėjų baimė po truputį blėsta.
Situacija Šalčininkų rajone – viena blogiausių Lietuvoje
Nuolatiniai susitikimai su Šalčininkų rajono gyventojais ir įvairių organizacijų atstovais leido pajusti, o kai kurie statistiniai skaičiai – suprasti, kad Šalčininkų rajone nėra taip gerai kaip galėtų būti.
Miškai užima 44 proc. rajono ploto. Rajono miškingumas yra pusantro karto didesnis nei vidutiniškai Lietuvoje. Tačiau rajone net nėra lentpjūvės. Jų gausu kituose rajonuose – šalčininkiečiai leidžia uždirbti kitiems, kuria darbo vietas. Situaciją dar geriau nusako statistiniai duomenys ir jų palyginimas su bendra Lietuvos situacija bei gretimais rajonais.
| Gyventojų skaičius | Nedarbo lygis 2009.09.01 | Veikiančių įmonių skaičius | Tiesioginės užsienio investicijos 1 gyv. | |
| Šalčininkai | 37301 | 13.1 | 447 | 69 |
| Trakai | 35987 | 5.9 | 602 | 5453 |
| Varėna | 27990 | 8.2 | 403 | 356 |
| Lietuva | 3349872 | 10.1 | 84574 | 9398 |
Matyti, kad Šalčininkai stipriai atsilieka nuo gretimų Trakų ir Varėnos rajonų. Pagal nedarbo lygį viršija ne tik šių kaimyninių rajonų, bet ir Lietuvos vidurkį. Rajone menkas verslumo lygis – įmonę steigia maždaug kas 84-as žmogus (t. y. viena įmonė tenka 84 gyventojams), tuo tarpu bendrai Lietuvoje – kas 40-as, Trakuose – kas 60-as, Varėnoje – kas 69-as.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Šalčininkai – visiškas atsilikėlis – nuo Lietuvos vidurkio atsilieka 136 kartus (Lietuvos vidurkį labai stipriai kelia Vilnius), nuo kaimyninių Trakų – 79 kartus. Netgi Varėna pritraukia penkis kartus daugiau tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui.
Šalčininkų rajono savivaldybės strateginiame plane rajono socialinis portretas piešiamas labai juodai: rajone daug socialiai remtinų žmonių; priklausomybė nuo socialinės paramos neskatina ieškoti darbo; kaimo vietovėse paplitęs alkoholio vartojimas; daugėja iš didmiesčių atvykstančių asocialių šeimų; dėl nestabilios socialinės ekonominės aplinkos gali paplisti vaikų nepriežiūra ir smurtas prieš vaikus.
Ir tai tik keletas įžvalgų apie situaciją rajone. Tačiau jų visiškai užtenka susidaryti bendram vaizdui – Šalčininkus apėmęs visuotinis ekonominis, socialinis ir kultūrinis sąstingis.
Situacija blogėja, tačiau rinkimuose niekas nesikeičia
Panagrinėkime paskutinių 15 metų rinkimų į Šalčininkų rajono savivaldybę rezultatus. Pagal rajone gyvenančių gyventojų skaičių Savivaldybės Taryba yra formuojama iš 25 Tarybos narių, kurie vėliau sprendimus priima balsų dauguma.
1995 metais Šalčininkų raj. savivaldybės Tarybos rinkimuose LLRA gavo 14 mandatų iš 25. 1997 metais LLRA gavo 20 mandatų iš 25. 2000 metais LLRA gavo 18 mandatų iš 25. 2002 metais LLRA gavo 17 mandatų iš 25. 2007 metais LLRA gavo 20 mandatų iš 25.
Akivaizdu, kad rajonui svarbius sprendimus nuo 1995 metų priima Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoti Tarybos nariai. Įdomu tai, kad per visus 15 metų nei vienai partijai nebuvo patikėta bent jau dalyvauti daugumos formavime.
LLRA atstovai, partijos nariai, užima atsakingas pareigas ne tik Taryboje, bet ir kitose svarbiose rajonui institucijose: rajono administracijoje, seniūnijose, savivaldybės mokyklose.
Kodėl Šalčininkų rajono žmonėms nereikia permainų?
Net 70 proc. rajono gyventojų gyvena kaimo vietovėse. Prisiminkime socialinį gyventojo portretą.
Rugsėjo mėnesį su kolegomis vykdėme gyventojų apklausą. Klausinėjome, su kokiomis problemomis jie dažniausiai susiduria, žinoma, klausėme ir apie rinkimus. Bandėme išsiaiškinti, kame slypi tokių balsavimo rezultatų priežastys?
Žmonių atsakymai buvo įvairūs, tačiau dažniausiai tos pačios krypties: “Jei nebalsuosime už LLRA, žiemą negausime malkų”; „LLRA mums moka pensijas”; „Seniūnas sakė, kad jei neateisime į rinkimus, žiemą nevalys kelių”; „nebus gatvių apšvietimo”.
Ir tikrai – seniūnus skiria LLRA išrinktos Tarybos patvirtinta administracija, mokyklų direktorius taip pat. Būtų net sunku paskaičiuoti kiek darbo vietų Šalčininkuose yra tiesiogiai priklausomų nuo LLRA vadovybės sprendimų.
Rajone stipria sąveikos grandine apjuosti šimtai darbuotojų, jų aprūpinamų žmonių, jų mokomų mokinių tėvų ir daugelis kitų. Štai tau ir elektoratas.
Ar demokratijai reikės dar 20 metų?
Sunku suvokti, kaip žmonės gali būti patenkinti esama situacija, jei faktai rodo ką kitą. O gal jie niekuomet nematė kitos alternatyvos?
Žmonių baimė po truputį blėsta. Rajone daugėja išsimokslinusių, jaunų žmonių, kurie supranta, kad balsavimas yra slaptas ir niekas nesužinos, koks buvo balsavusio apsisprendimas. Žmonių, kurie suvokia, jog tam, kad gyvenimas rajone imtų keistis, gerėti, reikia kitokios valdžios, reikia rinkti kitų politinių jėgų kandidatus. Tačiau šis supratimas apie rinkimų sistemą, demokratinės santvarkos esmę, ateina iš lėto.
Žinoma, LLRA aršiai kovoja už tautinių mažumų teises ir laisves – bene vieninteliai. Tačiau pasižiūrėkime iš kitos pusės – ar tautiniu pagrindu sukurta partinė organizacija turi bent teorinę galimybę realiai dalyvauti Seime priimant svarbiausius sprendimus? Žinoma ne, nes jų yra tik 3 iš 141 – visi dalyvauja Liberaldemokratų frakcijos veikloje.
Todėl aš manau, kad būtina parodyti žmonėms, kad yra ir kitas pasirinkimas. Pavyzdžiui, socialdemokratai, kurie savo darbais ne kartą įrodė, kad gali racionaliai valdyti šalį ir vadovaujamas savivaldybes. Šiam rajonui reikia naujo vėjo, naujų gyvybingumo impulsų ir idėjų. Kitaip – viskas bus tik dar blogiau.
Spalio 13: istorinė data
2005-10-13 Lietuvos studentų mitingas
Vakar buvo spalio 13-toji.
Žiūrėjau į paskutinio straipsnio datą ir prisiminiau tai, kas tuo metu buvo didžiausias mitingas po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo.
2005-10-13
Tuo metu buvau Lietuvos studentų atstovybių sąjungos viceprezidentas. Todėl galiu pasakoti apie šį įvykį iš pirmųjų lūpų. Pirmiausia turbūt paminėčiau tai, kad žiniasklaidoje mūsų mitingas buvo parodytas LABAI neigiamai.
O iš tiesų studentai norėjo kelių esminių dalykų:
- Nemokamo Aukštojo mokslo Lietuvoje;
- Teisės aktuose numatyto finansavimo.
Šiandien galiu pasakyti – prisidengdami kokybės problemomis (o taip nutiko dėl to, kad lėšų buvo skiriama mažiau nei priklauso), liberalai įvedė mokamą mokslą.
Jei kas nors manęs klaustų – prie gero tai neprives. Nieko nenoriu kurstyti šiuo pasisakymu. Tiesiog – gražūs prisiminimai, geras laikas, realus pasipriešinimas ir pan.
Manau, kad studentai neturėtų tylėti. Vyriausybė elgiasi tik deklaratyviai, o atgarsių jokių. Privaloma sekti Prancūzijos pavydžiais – kitaip niekas ir neišgirs mūsų!
